• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Vandens tiekėjai turės argumentuotai apginti pasirinktus sprendimus

2014 gegužės 3 d.

Centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų rinkimas ar lokalūs vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai? Teisingą atsakymą kiekvienu konkrečiu atveju padeda rasti ekonominiai skaičiavimai. Jie buvo daromi ir ankstesniais metais, tačiau nebuvo reikalavimo palyginti kelias galimų techninių sprendinių alternatyvas. Nuo šiol toks reikalavimas bus taikomas infrastruktūros projektų pareiškėjams, ketinantiems savo investicijoms gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Stigo atsakingo alternatyvų vertinimo

Praėjusio ES finansavimo laikotarpio patirtis parodė, kad tinkamai įvertinti plėtros kryptis ir būdus savivaldybėms nebuvo paprasta užduotis. Nors vandens tiekimo įmonės finansinę paramą galėjo gauti ir grupinių valymo įrenginių statybai, 2007–2013 metų laikotarpiu beveik visos savivaldybės buvo suplanavusios plėtrą vamzdynais. Ir retkarčiais tie projektai savo užmoju priminė sovietmetį. Tiesa, Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis tokiam požiūriui oponuoja – tarp paramą gavusių projektų, jo teigimu, atsitiktinių nebuvo.

„Vienas kertinių reikalavimų 2007–2013 metų laikotarpiu buvo tai, kad finansavimo siekiantis projektas turėjo būti įtrauktas į savivaldybės infrastruktūros plėtros planą. Iki to laiko formalus reikalavimas savivaldybėms pasirengti tokius planus buvo numatytas, bet jų niekas neskubėjo rengti“, – priminė I. Kiškis. Atsiradus griežtam reikalavimui, savivaldybės suskubo rengti planus, kuriuose jau buvo bandoma nagrinėti alternatyvas – kur ir kokius tinklus tiesti, kokius valymo įrenginius statyti. Tiesa, pripažino departamento vadovas, dažniausiai ta alternatyvų analizė apsiribojo dviem galimybėmis: nedaryti nieko arba tiesti tinklus. Jei tiesti tinklus – tai visose gatvėse, nurodant, kur yra didžiausias prioritetas, ir iškart numatant, kur turės atsirasti valymo įrenginiai. „Toks planavimas gal ir primena sovietmetį, bet geriau jau taip negu visiškas voliuntariz- mas, – replikavo I. Kiškis. – Be to, buvo atliekama visų projektų sąnaudų ir naudos analizė. Ir visais atvejais ji parodė, kad projektą, jei prisijungs visi numatyti gyventojai, apsimoka įgyvendinti. Tiesa, kol prioritetas buvo didesnės nei 2000 gyventojų turinčios gyvenvietės, apie lokalias sistemas kalbėti nebuvo labai realu.“

Prioritetas – parama mažoms gyvenvietėms 2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpiu vandens tiekimo įmonės galės kreiptis paramos projektams, įgyvendinamiems gyvenvietėse, turinčiose bent 200 gyventojų, todėl bevei neabejojama, kad alternatyvūs vandentvarkos būdai bus kur kas aktualesni nei anksčiau. Kaip ir ankstesnį ES paramos laikotarpį, paramą vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginių statybai bus galima gauti iš Sanglaudos fondo. Pasak Aplinkos ministerijos Vandenų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, finansavimo iš Sanglaudos fondo vandens tiekimo įmonės gali tikėtis projektams gyvenvietėse nuo 200 gyventojų, o dar mažesnės, turinčios iki 200 gyventojų, galės gauti Žemės ūkio ministerijos paramą iš Kaimo plėtros programos. „Suprantama, tokio dydžio gyvenvietėse išspręsti vandentvarkos klausimus centralizuotais tinklais vandens tiekėjams nepavyks, reikės remtis lokaliomis sistemomis: gręžiniais ir nuotekų valyklomis, – komentavo Aplinkos ministerijos Vandenų departamento vadovas. – Taigi kaimo bendruomenės turės galimybę galbūt susitvarkyti vandens bokštus, galbūt ir išspręsti kitas vandentiekio problemas.“

Beje, tokią galimybę kaimo bendruomenės turėjo ir ankstesniame laikotarpyje, replikavo ES paramos administravimo departamento direktorius I. Kiškis. Aktyvesnės ja sėkmingai pasinaudojo.

Didės paramos teikėjų atsakomybė

Bene pagrindinė šio finansavimo laikotarpio naujiena yra tai, kad alternatyvas projekto požiūriu turės vertinti ne tik vandens tiekėjas drauge su savivaldybe, bet ir Aplinkos ministerija. „Ši nauja taisyklė, įpareigojimas atėjo iš europinių reglamentų. Taip siekiama daugiau atsakomybės perkelti duodantiesiems pinigų“, – aiškino D. Krinickas.

ES paramos administravimo departamento direktorius I. Kiškis pritaria, kad alternatyvų vertinimas padeda priimti optimalius sprendimus. Bet velnias slypi detalėse: šiuo metu vykstančiose daugybės suinteresuotų institucijų diskusijose siekiama sutarti dėl vieningos alternatyvų vertinimo metodikos. „Metodika gali būti įvairiausia – juk galima lyginti ir rezultatą, kurį gausime nieko nedarydami, įrengę valymo įrenginius kiekvienam namui, grupei jų, prijungę gyvenvietę prie kitos gyvenvietės nuotekų tinklų, lyginti įmanoma ir vamzdžių diametrą ar įrenginių našumą, būsimas eksploatavimo išlaidas“, – vardijo I. Kiškis.

Kitas dalykas, kuris rūpi Aplinkos ministerijai – išvengti užburto rato, kuris įsisuks, kai į plėtros planus įtraukus pasirinktą technologinį sprendimą, o savivaldybių valdomoms vandentvarkos įmonėms atnešus tvirtinti jį ministerijai, ši nepritars projektui. Nes tada projektas turės būti grąžinamas vandens tiekėjui, ši turės perduoti jį savivaldybei, kuri tada privalės keisti plėtros planą, nes jame turi būti patvirtintas projektas.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad