Vandens nuostolių mažinimas yra labai svarbus elementas gerinant vandens tiekimo sistemų efektyvumą ir tvarų vandens naudojimą. Lietuvos vandentiekio tinkluose patiriami vandens nuostoliai vidutiniškai sudaro apie 30%. Dauguma vandens tiekimo įmonių neturi specializuotos įrangos vandens nuostolių paieškai, trūksta informacijos apie praktines vandens nuostolių mažinimo priemones ir naujus metodus.
Esama padėtis
Vandentvarkos ūkis yra svarbi miesto infrastruktūros dalis. Nuo jo būklės ir darbo kokybės tiesiogiai priklauso gyventojų gerovė, sveikata ir ūkio plėtojimas. Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos duomenimis, 2012 metais šalies vandens tiekimo įmonės vartotojams patiekė apie 124 mln. m³ požeminio vandens. Patiektas į vandentiekio tinklą vanduo turėtų būti sunaudotas ir už jį turėtų būti atitinkamai sumokėta. Tačiau sumokėta buvo tik už 92 mln. m³ patiekto į vandentiekio tinklą vandens (apie 70%). Likęs kiekis – apie 32 mln. m³ – liko neapmokėtas (apie 30%). Vandens nuostoliai – tai skirtumas tarp į vandentiekio tinklą patiekto ir vartotojams parduoto vandens kiekio. Pateiktais statistiniais duomenimis, šalies vandentiekio ūkyje prarandama apie trečdalį vandens kiekio, arba beveik tiek, kiek per metus sunaudoja Vilniaus miesto gyventojai.
Vandens nuostoliai yra vienas iš įmonės darbo efektyvumo rodiklių. Tarptautinės vandens tiekėjų asociacijos rekomenduojamas ir toleruotinas vandens nuostolių lygis yra 10–15%.
Dalis vandens, tiekiamo į vandentiekio tinklą, niekada nepasiekia vartotojų ir yra panaudojama kitais tikslais, pavyzdžiui, filtrams plauti, gaisrui gesinti, hidrantams tikrinti, rezervuarams plauti, vandentiekio bei nuotekų tinklams plauti ir kt. Šis vandens kiekis paprastai nesudaro daugiau kaip 2–8% nuostolių kiekio, priklausomai nuo vietos situacijos.
Komerciniai nuostoliai
Nuostoliai, susidarantys dėl neteisėto vandens naudojimo (vagystės) ir vandens apskaitos prietaisų netikslumo, vadinami komerciniais. Tiesioginės vandens vagystės nėra dažnas reiškinys, ypač didmiesčiuose. Tačiau vandens prietaisų matavimo paklaidos ir netikslumas yra labai opi problema. Komerciniai nuostoliai sudaro apie 20–35% visų vandens nuostolių. Įvertinus realų vandens naudojimą ir naudojamų B klasės skaitiklių matavimo tikslumą, galima teigti, kad jie tiksliausiai (esant 2% paklaidai) matuoja tik apie 30% paros vandens debito. Pavyzdžiui, daugiabučiame name dėl naudojamų B klasės skaitiklių prarandama apie 9 litrus vandens kiekviename bute per dieną, t. y. vanduo sunaudojamas, bet skaitiklis negali išmatuoti sunaudoto vandens kiekio.
Įvertinus B ir C klasės skaitiklių kainų skirtumą ir matavimo tikslumą, galima konstatuoti, kad ekonomiškai tikslinga montuoti tikslesnius C klasės skaitiklius. Komerciniai nuostoliai yra ypač aktualūs, nes sunaudotas vanduo patenka į nuotakyną. Vadinasi, vandens tiekimo įmonė teikia dvigubą paslaugą – patiekia vandenį ir jį surenka, išvalo nuotekas, o už tai niekas nesumoka.
Fiziniai nuostoliai
Pagrindinė visų vandentiekių problema yra fiziniai nuostoliai, t. y. vanduo, prarastas be jokios naudos – ištekėjęs iš vandentiekio tinklo, įvadų, armatūros ir požeminių rezervuarų. Fiziniai nuostoliai atsiranda dėl prakiurusių vamzdžių. Fiziniai nuostoliai sudaro apie 60–80% visų vandens nuostolių. Tinklo nesandarumus šuliniuose lengva aptikti atliekant tinklų apžiūrą. Tai reikia daryti bent kartą per metus. Vadovaujantis užsienio ir šalies patirtimi, nuostoliai dėl nesandarių sklendžių sudaro iki 5% fizinių nuostolių.
Įvykus avarijai ir vandeniui išsiveržus į žemės paviršių, iš esmės viskas aišku: reikia taisyti gedimą. Vanduo į žemės paviršių gali išsiveržti ir už kelių dešimčių metrų nuo skylės, tačiau avarijos vieta vis vien yra preliminariai lokalizuota. Problema yra tos skylės vamzdžiuose, iš kurių vanduo ne išsiveržia į žemės paviršių, bet nuteka į drenažo, nuotekų tinklus ar tiesiai į vandens telkinius, susigeria į gruntą.
Sudedamosios vandens nuostolių dalys.
Nustatyta, kad apie 90% visų vandentiekio tinklo avarijų niekada neprasiveržia į žemės paviršių. Vienos tokios avarijos metu prarandamas vandens kiekis yra sąlygiškai nedidelis, ir vandentiekio tinklas gali būti eksploatuojamas toliau. Tačiau pro tokias sąlygiškai nedideles skyles ilgainiui patiriami vandens nuostoliai yra milžiniški. Pro vieną 1,6 milimetro skylę išteka apie 100 litrų vandens per valandą, o per mėnesį – apie 80 m3.
