Vamzdynai – tiksinčios bombos namuose?

Specialistai skambina pavojaus varpais – individualiųjų namų savininkai dažnai lengvabūdiškai renkasi vamzdžius, dar atsainiau žvelgia į jų jungtis ir kitas dalis, nekreipia dėmesio į tai, kokių vamzdžių ar jų sujungimų negalima paslėpti pastato konstrukcijoje. Toks tam tikrų taisyklių nepaisymas gali sukelti katastrofiškus padarinius. Kokių principų reikia laikytis norint išvengti galvos skausmo dėl namuose sumontuotų vamzdžių?

Reikėtų rūpintis priežiūra

Pasak santechnikų asociacijos vadovo Juozo Marčiulaičio, pagrindinė ir didžiausia individualiųjų namų savininkų daroma klaida yra abejingumas techninei vamzdyno priežiūrai. Dažnai reikiamos kvalifikacijos neturinčių darbuotojų atlikti darbai paliekami likimo valiai. Apie juos prisimename tik jau trūkus vamzdžiams. Tačiau jeigu techninė vamzdyno būklė būtų stebima ir tikrinama, santechnikams darbo gerokai sumažėtų.

Kaip vieną populiariausių klaidų Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto administravimo vadovas dr. Darius Pupeikis nurodo vamzdynų termoizoliacijos ignoravimą. Mokslininkas perspėja, kad dauguma vamzdynų – šildymo, šalto ir karšto vandens tiekimo, nuotekų bei vėdinimo sistemų – turi būti termoizoliuojami. Šaltas vandentiekis ir nuotekų sistemų vamzdynai termoizoliuojami norint išvengti vandens garų kondensacijos ant vamzdžių išorinių sienelių paviršiaus. Karšto vandens tiekimo ir šildymo sistemų vamzdynai izoliuojami norint sumažinti šilumos, išeinančios į aplinką, nuostolius, kitaip tariant, tam, kad vanduo neatvėstų ar nesušaltų. Vamzdynų termoizoliacija taip pat atlieka dar vieną gerą funkciją – mažina triukšmą, kylantį skysčiui tekant vamzdynu.

Ne viską galima užbetonuoti

Dažnai pamirštama apie srieginių vamzdžių sujungimų paslėpimo pastato konstrukcijose (grindyse, sienose) taisykles. Srieginiai sujungimai negali būti užbetonuojami, užtinkuojami ar kitaip paslepiami.

Pamirštama ir tai, kad plastikas – gerokai besideformuojanti medžiaga. Deformacija vyksta dėl temperatūros, todėl susikirtimai su pastato konstrukcijomis (perdangomis, grindimis, sienomis ir pan.) turi būti atitinkamai apdirbami. Susikirtimo jungtis negali trukdyti vamzdynui laisvai deformuotis dėl temperatūros pokyčių jame.

Nieko nėra amžina

Montuojant vamzdžius nereikėtų pamiršti vamzdynų gamintojų rekomendacijų ar taisyklių. Kiekvienas gamintojas paprastai turi sukūręs vamzdžių, fasoninių dalių ir įrenginių tarpusavio suderinamumo sistemą.

Ir J. Marčiulaitis, ir D. Pupeikis pastebi, kad vamzdynų montavimas yra viena tų sričių, kuriose reikia kuo labiau pažaboti kūrybingumą ir norą eksperimentuoti. Mažiausiai, ką gali padaryti individualiojo namo savininkas – nepatikėti vamzdžių montavimo darbų savamoksliui.

Dar geriau, jeigu vamzdynai būtų išbandomi atliekant slėginius ar sandarumo bandymus, priklausomai nuo jų paskirties. Svarbu tai atlikti prieš vamzdynus paslepiant: užbetonuojant, užtinkuojant ar užpilant žemėmis. „Individualiojo namo savininkas gali ramiai miegoti tik įsitikinęs, kad vamzdyną montuoja kvalifikuoti specialistai, o ne kulinarai ar muzikantai. Norint priimti technologiškai teisingus sprendimus reikia ne taupyti, bet parengti projektą. Tad šiuo atveju galioja taisyklė: „šykštus moka du kartus“, – įsitikinęs J. Marčiulaitis.

Tinkamai sumontuotas ir eksploatuojamas vamzdynas įprastai gali tarnauti ne trumpiau kaip penkiasdešimt metų. Tai yra periodas, kai vamzdynas turi tarnauti neviršydamas gamintojo nustatytų pavojingų įlinkių ar deformacijų. Tad netinkamai eksploatuojamo arba neteisingai sumontuoto vamzdyno gyvavimo terminas sutrumpėja.

„Veiksniai, kurie daro įtaką vamzdyno gyvavimo trukmei – temperatūra, slėgis ar apkrovos, veikiančios vamzdyną iš išorės ar vidaus. Jeigu vamzdynas eksploatuojamas neveikiant dideliam temperatūros skirtumui, apkrovoms ir slėgiui, jis gali tarnauti net iki šimto metų“, – paklaustas apie vamzdynų ilgaamžiškumą nedvejodamas atsakė D. Pupeikis.

• Temos: vamzdynų montavimas