• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Demonstraciniai projektai: valstybė kratosi vedlio vaidmens (I dalis)

2014 spalio 16 d.

Birštono miesto savivaldybė sudėjo ginklus – po maždaug penkerių metų pastangų pripažino, kad miestas negali toliau dalyvauti tarptautiniame demonstraciniame projekte „ECO-Life“ (http://www.ecolife-project.eu), turėjusiame tapti kelrodžiu ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių miestams, ieškantiems pažangių, racionalių kvartalinės renovacijos energetikos sprendinių. Projekto bendraautoriai apgailestauja – kova už tipinės renovacijos išpopuliarinimą Aplinkos ministerijai nepalieka jėgų rūpintis ateities iššūkiais.

Teko pasitraukti iš tarptautinio pilotinio projekto

Pradinėje projekto stadijoje plačiai pristatytos ambicijos palaidotos tyliai – nepavykus iš valstybės gauti dalies projektui reikalingų lėšų, praėjusiais metais Birštonas informavo partnerius pasitraukiantis iš Europos Sąjungos (ES) programos „Concerto“ projekto ir tuo pačiu perleido jiems Lietuvai numatytą finansinę paramą.

Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė mato prasmę atskleisti savo miesto patirtį ir nuoskaudas. „Tikrai labai daug dariau, kad šis progresyvus, kompleksinis, mokslinis tiriamasis ir demonstracinis pastatų modernizacijos projektas būtų įgyvendintas. Buvau net pas premjerą, jis labai tam pritarė. Vienareikšmiškai ir nė kiek neperdėdama galiu teigti, kad tai – aplinkos ministro Valentino Mazuronio sužlugdytas projektas. Jis tik svarstė: jūs čia pirmi taip gerai darysite, o tada ir kitiems prireiks…

Mes norėjome parodyti, kad Lietuvoje gali būti gerai modernizuojama. Buvo atliktas išsamus energinis 13 daugiabučių namų ir 3 visuomeninių pastatų auditas, moksliniai tyrimai, parengtos galimybių studijos, susijusios su pastatų šildymu, vėdinimu, elektros sistemų optimizavimu ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu. Ir pasirodė, kad tai niekam nereikalinga, kad tam valstybės biudžete neįmanoma rasti kelių milijonų litų. Man labai gaila, kad politikai priima valstybei nenaudingus, net kenksmingus sprendimus. Kodėl nepažiūrėjus, kaip turėtume gyventi ateityje?“ – komentavo Birštono merė.

Klausimą, kas bus, jei visi užsinorės to paties, projekto rengėjai valdžios kabinetuose ministerijoje girdėdavo nuolat. Tai, ko visais būdais siekia tvarios gyvensenos principus propaguojančios valstybės – gyventojų pritarimo vis aukštesniems energijos taupymo ir kitiems standartams, – valdininkams atrodė grėsminga problema.

Projektui, kurio preliminari (skaičiuojamoji) sąmata siekė 25–30 mln. litų, buvo prašoma 12 mln. litų valstybės paramos, iš ES 7 rėminės programos 7 mln. litų turėjo būti skirta demonstracinėms veikloms ir 3 mln. litų – mokslinėms tiriamosioms, projekto valdymo, mokymų bei viešinimo veikloms.

„Planavome įgyvendinti išskirtinį ir todėl brangesnį renovacijos variantą, negalėjome užkrauti visos naštos ant gyventojų pečių“, – aiškino N. Dirginčienė.

Šiandien Birštone, pasak merės, vykdoma tik tipinė renovacija gyventojams daugiausia renkantis ekonominį variantą. Apie išskirtinį kurorto įvaizdį svajojančiai administracijai telieka kiek įmanoma prižiūrėti kokybę. Ir džiaugtis, kad programos „Concerto“ vadovai nepritaikė finansinių sankcijų vidury projekto pasprukusiems partneriams ir dargi pažadėjo apmokėti rengiant techninę dokumentaciją patirtas išlaidas.

Valstybės prioritetas – tipinė renovacija

Statybos ir būsto sektorių, taigi ir šalies daugiabučių modernizacijos strategiją, kuruojanti aplinkos viceministrė Daiva Matonienė dėl žlugusio „ECO-Life“ projekto neapgailestauja.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad