Lietuvos didmiesčiuose galima rasti ne vieną teritoriją, kadaise naudotą pramonei, tačiau šiuo metu apleistą. Urbanistai nuolat pabrėžia tokių teritorijų konversijos būtinybę. Nyderlandai – viena iš šalių, kuriose galima susipažinti su puikiai išpildytais pramoninių teritorijų konversijos pavyzdžiais. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos organizuotas turas dar kartą padėjo tuo įsitikinti. „Statyba ir architektūra“ pristato keletą buvusių pramonės teritorijų konversijos pavyzdžių.
Menininkų ir jaunimo organizacijų iniciatyva
Buvusi laivų prieplaukos ir remonto vieta „NDSM yards“ Amsterdame (NDSM olandiškai – Nederlandse Droogdok en Scheepsbouw Maatschappij). Viena didžiausių Nyderlandų dokų ir laivų statybos kompanijų uždaryta 1984 metais. Greta Ij upės krantų Amsterdamo šiaurėje esanti teritorija kurį laiką buvo apleista, tačiau 1990 metais sulaukė menininkų ir jaunimo organizacijų susidomėjimo. Parodytos iniciatyvos rezultatas – „NDSM yards“ tapo svarbiu traukos centru ir kuriasi tarsi atskiras miestas. Dabar čia galima rasti modernių biurų, senus sandėlius iš naujo prikėlė kūrybinės industrijos ir pradedantieji verslą, čia pat įsikūrę iš laivų konteinerių pastatyti studentų būstai. Buvusi apleista teritorija dabar yra viena prioritetinių Amsterdamo erdvių kūrybai ir subalansuotai plėtrai įgyvendinti.
Išskirtinis „NDSM yards“ statinys – tai 270 metrų ilgio biurų pastatas „Kranspoor“. Jis yra vienas ryškių moderniosios olandų architektūros pavyzdžių Amsterdame. Pagrindiniame „NDSM yards“ angare įsikūrė meno miestelis ir riedutininkų bei riedlentininkų parkas.
„Į teritorijų konversijas Nyderlanduose žiūrima gana drąsiai ir plačiai. Pavyzdžiui, atėjus sunkmečiui, kai nėra galimybių kokybiškai įsisavinti teritorijas, senos laivų remonto dirbtuvės yra paverčiamos darbo erdve jaunam verslui, kūrybininkams ir smulkiosioms įmonėms. Erdvės suformuojamos panaudojant paprasčiausias medžiagas – tam, kad būtų užtikrintos komfortabilios, bet minimalios sąlygos dirbti. Patalpos sukuriamos ne mūru, bet paprastu gipso kartonu, šildomas ne visas angaras, o tik darbo erdvės. Būtų galima tik spėlioti, ar tokį projektą pavyktų įgyvendinti Lietuvoje“, – laivų remonto vietos konversiją Amsterdame analizavo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius.
Architekto, bendrovės „Ambra investicijos“ vadovo Gintaro Pociūno nuomone, įkurti eksperimentinį biurą nenaudojamame gamybinės ar sandėliavimo paskirties pastate Lietuvoje būtų problemiška dėl Darbo inspekcijos reikalavimų. Apšvietimo, vėdinimo, evakuacijos reikalavimai neatitiktų galiojančių teisės aktų. Iš esamų jau nebenaudojamų, faktiškai atgyvenusių medžiagų pagaminti baldai prasilenktų su darbo saugos reikalavimais, ir darbdaviui grėstų nemalonumai. Išliktų tradicinė su automobilių statymu susijusi problema – lietuviška nuostata naudotis tik nuosavu automobiliu dar nepasikeitė.
„Įrengti ir eksploatuoti laikinuosius, konteinerinius pastatus ar paviljonus buvusiose gamybinėse, sandėliavimo patalpose bei nenaudojamose teritorijose būtų pernelyg sudėtinga. Galbūt net neįmanoma dėl neatitikimo esamai sklypo ar pastato paskirčiai – Lietuvoje tai kažkodėl be galo svarbu. Laikinųjų statinių statuso būtų tradiciškai kratomasi visais įmanomais būdais.
2019-11-26, 11:00
Iš nyderlandų mums yra labai daug ko pasimokinti, ypač sandėliavimo ir atsargų laikymo srityje. Senai jie jau vengia ilgai statomų mūrinių patalpų, tam skirti yra [url=https://verslosritys.lt/category/reklama-ir-rinkodara/] dideli siltnamiai[/url]