• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Uosto pozicijas stiprina rekordinės investicijos

2014 birželio 12 d.

Net ir ekonominės krizės metu valstybei patikimu finansiniu garantu išliekantis Klaipėdos uostas pastarąjį dešimtmetį nuosekliai didina savo konkurencingumą. 2013-uosius uosto veikloje galima įvardyti proveržio metais – pernai įgyvendintos didžiausios istorijoje investicijos siekia 301 mln. litų.

Išsikovojo lyderio pozicijas

Tai yra maždaug triskart didesnės lėšos, palyginti su 2012 metais. 2013-aisiais investicijoms panaudota ir rekordiškai didelė Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų suma – per 112 mln. litų, arba maždaug 50 kartų daugiau nei 2011 metais.

Praėjusius metus ženklina ne vienas įvertinimas „didžiausias“ ar „daugiausia“. 2013-aisiais buvo pasiekta didžiausia metinė Lietuvos krovinių apyvarta, prišvartuotas didžiausių parametrų kada nors į Malkų įlanką atplaukęs laivas, į Klaipėdą laivais atplaukė daugiausia keleivių. Ir tai tik menka dalis įspūdingų įmonės pasiekimų per vienus metus.

Investicijų požiūriu pasiektas visų laikų rekordas dar labiau stiprina Klaipėdos uosto pozicijas ir sudaro palankesnes sąlygas judėti krovinių srautams per vienintelį Baltijos šalyse neužšąlantį uostą.

2003–2006 metais pagal krovinių apimtis Rygos, Ventspilio ir jungtiniam Talino uostui nusileidęs Klaipėdos uostas jau 2007 metais lenkė Rygos, o 2008-aisiais tapo Baltijos valstybių uostų lyderiu.

Net globali ekonominė krizė nepadarė žymaus poveikio Klaipėdos uosto rezultatams – krovinių apyvarta 2009 metais sumenko vos 6,72 proc., o jau 2011-aisiais buvo beveik dukart didesnė nei 2002-aisiais ir pasiekė visų laikų uosto krovos rekordą – 36,6 mln. tonų.

Strategija investuoti pasiteisino

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šie rezultatai – akivaizdus įrodymas, kad 2002-aisiais priimta strategija maksimaliai investuoti į uosto infrastruktūrą pasiteisino.

Uosto vadovas atkreipė dėmesį, kad kitų šalies įmonių kontekste Klaipėdos uostas unikalus ne tik tuo, kad yra tiesiogiai ir netiesiogiai susijęs su 18 proc. viso Lietuvoje sukuriamo bendrojo vidaus produkto. „Nė viename kitame sektoriuje įgyvendintos investicijos neduoda tokios sparčios grąžos kaip uoste – čia jos atsiperka per pustrečių metų. Vien šiuo metu uosto direkcija įgyvendina ir yra suplanavusi investicinių projektų už maždaug 1,149 mlrd. litų“, – pasakojo A. Vaitkus.

2014–2020 metų laikotarpis – itin reikšmingas uosto plėtrai. Jau netrukus veiklą pradės centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame vienu metu galės švartuotis 3 laivai („ro-ro“, „ro-pax“ tipo, keleiviniai keltai bei kruiziniai laivai). Terminale kasmet planuojama perkrauti apie 6 mln. tonų „ro-ro“ krovinių ir aptarnauti apie 0,5 mln. keleivių.

Taip pat šiais metais „Klaipėdos Smeltė“ pradeda veikti kaip konteinerių paskirstymo centras, kuris galės aptarnauti okeaninius 6 500–11 600 TEU talpos konteinerinius laivus. Metinis terminalo pajėgumas sieks 1 mln. TEU.

Metų pabaigoje planuojama įgyvendinti ir šiuo metu svarbiausią Lietuvos strateginį projektą – Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybą. Skaičiuojama, kad per metus šio objekto pajėgumas sieks 2–3 mlrd. kubinių metrų ir visiškai patenkins šalies dujų poreikį.

Prioritetas – uostui gilinti

Naujos uosto raidos etapą, galimybę priimti „Panamax“ tipo konteinerinius ir aptarnauti į SGD terminalą atplauksiančius laivus užtikrino centrinėje uosto akvatorijos dalyje 2013 metais pasiektas 14,5 metro gylis.

Kad Klaipėdos uostas išliktų konkurencingas, jį būtina toliau plėtoti, ypač didelį dėmesį skiriant uosto gilinimui ir pasiektiems projektiniams gyliams palaikyti, teigė uosto vadovas A. Vaitkus.

2014–2020 metais suplanuoti pagrindiniai uosto bendrosios infrastruktūros projektai, kuriuos siekiama finansuoti ES paramos lėšomis: Malkų įlankos gilinimo nuo 11 iki 14,5 metro darbai, molų rekonstrukcija ir Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas, įplaukos kanalo gilinimas iki 17 metrų, platinimas bei žemsiurbės įsigijimas.

KVJUD generalinis direktorius A. Vaitkus pabrėžė, kad valstybės investicijos į Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą pritraukia du kartus didesnes privataus kapitalo investicijas į turtą, skirtą logistikos, laivų statybos ir remonto paslaugoms teikti.

Jų indėlis į uosto plėtrą, tiesioginiai ryšiai su krovinių savininkais, siuntėjais ir konkurencingi krovos darbų tarifai užtikrina tolygią bei efektyvią uosto plėtrą, didina verslo konkurencingumą ir nacionalinėje, ir tarptautinėje verslo erdvėje, prisideda prie eksporto bei importo rodiklių gerinimo, skatina naujų darbo vietų kūrimą. Per metus valstybės biudžetas iš uosto veiklos pasipildo maždaug 0,5 mlrd. litų. Įmonių, susietų su uostu, pajamos per metus siekia apie 1,5 mlrd. litų, o jose dirba apie 185 tūkst. žmonių.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad