Ruošiantis trakiečiams svarbios vietos – Trakų kultūros rūmų ir jų prieigų – sutvarkymui, pasitelkta bene atviriausia įvairiems siūlymams forma – kūrybinės dirbtuvės. Tokiu būdu į procesą tikėtasi įtraukti kuo daugiau vietos gyventojų.
Koncepcijoms kurti pakviestos keturios architektų grupės: Tomo Lapės studija, „MetrO architektūra“, Mato Šiupšinsko kolektyvas ir architektūros biuras „Wall“. Architektams patikėta sukurti naują Trakų kultūros rūmų ir jų aplinkos veidą.
Architektai rinkosi du kelius: pirmasis – saugoti esamą pastatą, jį mandagiai – tiek, kiek reikia, keičiant, antrasis kelias – griauti ir statyti naujus objektus. Abiem atvejais bendras tikslas buvo transformuoti pastatą, kad jis būtų ne tik „šviežias“ ir šiltas, bet taptų antraisiais Trakų gyventojų namais, t. y. vieta, kurioje jie jaustųsi laukiami ir kurioje visa šeima rastų, kuo užsiimti.
Rugsėjo 24 dieną Trakų kultūros rūmuose vyko kūrybinių dirbtuvių rezultatų aptarimas. Kūrybinėse dirbtuvėse sukurtus darbus galima pamatyti Trakų kultūros rūmuose (Vytauto g. 69). Čia pat siūloma ir balsuoti už labiausiai patinkantį rekonstrukcijos variantą. Atplėštą lankstinuko lapelį iki rugsėjo 30 dienos galima įmesti į dėžę su kūrybinių dirbtuvių logotipu. Dėžė – šalia architektų darbų ekspozicijos, Trakų kultūros rūmuose, Vytauto g. 69.
Taip pat galima rašyti į arch.centras@gmail.com. Laukiami visų, kuriems rūpi Trakų kultūros rūmų ateitis, balsai.
Kūrybinių dirbtuvių organizatorius: Kūrybinių industrijų parkas „Architektūros centras“.
Partneriai ir rėmėjai: Trakų rajono savivaldybė, Trakų kultūros rūmai, Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija.
Pristatome architektų siūlymus
Pirmasis projektas – „Ant delno“.
Komanda: Tomo Lapės studija.
Komandos nariai: T. Lapė, V. Eitminavičius, R. Butiškytė, S. Pupšytė, A. Lenktys.
Nediskutuotina, kad Trakai – ypatingas miestas. Savo istorija, gamtine geografija ir, žinoma, architektūra. Architektūra, kuri prasidėjo kaip žvejų kaimas, savo išskirtiniu taškiniu užstatymu kiemais pasisukusi į vandenį. Ir nors žvejybinė funkcija sunyko, tačiau jos padiktuotas užstatymo pobūdis liko. Liko kaip identiteto vizualinė vertybė, sujungianti, o ne atribojanti, viešąsias erdves (gatves) ir vandenį.
Nagrinėjama teritorija – kultūros namai – statyti tuo skaudžiu ir kultūriškai nejautriu laikotarpiu, kai vietos unikalumas ir išskirtinumas nebuvo vertybėmis. Jau nekalbant apie individualų socialinį dėmesį bendruomenei. Tai tiesiog buvo valdžios ir jos ideologijos instrumentas, todėl iš šių dienų vertybinio taško, architektūriškai nevertintinas.
Pasiūlymai:
A. Atkurti Trakų istoriniam užstatymui būdingą taškinį perimetrinį Vytauto gatvės užstatymą.
B. Dalį kultūrinės paskirties funkcijų planuoti cokoliniame komplekso aukšte, kuris būtų orientuotas į vandenį.
C. Virš jų įrengti eksploatuojamą stogą–terasą, miestiečiams ir miesto svečiams skirtą viešąją erdvę, kuri būtų skirta poilsiui ir kultūriniams bendruomenės interesams užtikrinti.
D. Antžeminiuose ir sykiu iš viešosios erdvės puikiai pasiekiamuose tūriuose planuoti visas kasdieninės kultūrinės ir komercinės paskirties erdves, skirtas miesto bendruomenei. Tai yra biblioteka, skaitykla, knygynas, meno galerijos ir meno dirbtuvės, dienos centrai, užsiėmimų, būrelių patalpos ir pan.
Apibendrinimai:
Svarbiausia, mūsų nuomone, grįžti į Trakams būdingą mastelį, tarsi jis būtų to, ką vertiname, tąsa. Funkcija, kokia ji bebūtų įvairi ir marga, šiandien visada išlieka dinamiška ir efemeriška, todėl naujai kuriamos erdvės turi būti universalios, lanksčios ir lengvai pritaikomos rytojaus poreikiams. O tai, kaip rodo patirtis, visada lengviau sekasi smulkaus mastelio architektūrai.
Kaip byloja rytų išmintis: stambus, didelis ir stiprus – žūva; mažas, smulkus ir silpnas – auga.
Antrasis projektas – „Du“
Komanda: „MetrO architektūra“
Komandos nariai: J. Biliūnas, T. Džiugytė, E. Daunoraitė, P. Kisielius, A. Mačiulis.
Darbo tikslai:
Sukurti atitinkamos kokybės viešąją urbanistinę erdvę, suformuoti ryšį tarp miesto, viešosios erdvės ir ežero, sukurti Trakų miestui būdingo mastelio pastatą ir jo architektūrinę išraišką, sukurti naują ar atgaivinti seną kultūrinį traukos centrą.
Pasiūlymai:
Siekiant užtikrinti, kad miestiečiai ir svečiai galėtų laisvai judėti ežero link ir visiškai išnaudotų krantinę, siūlome dviejų tūrių kompoziciją, atveriančią vaizdą, formuojančią daugiafunkcę viešąją erdvę, kuriančią trauką ežero link. Šiaurinėje sklypo pusėje projektuojame kultūros namus, pietinėje sklypo dalyje – atskirą viešosios paskirties pastatą, kuriame įsikurtų biblioteka, verslo centras, kavinė, svečių namai, vaikų dienos centras ir kitos visuomeninės / kultūrinės paskirties funkcijos. Taip dėstomi tūriai leidžia projektuoti atskirus įėjimus, o atskiros funkcijos gali jungtis su lauko erdve.
Apibendrinimai:
Nauju užstatymu siekiame atkurti ir Vytauto g. perregimumą, priartėti prie charakteringo gatvės išklotinės mastelio. Nauji pastatai neturi mėgdžioti senosios architektūros, jų fasadai bei tūriai turi skirtis nuo sodybinio užstatymo. Nauja, šiuolaikine architektūrine forma kompleksas išsiskirtų mieste, tačiau draugiškai įsilietų į aplinką panaudojant tradicines apdailos medžiagas, pavyzdžiui, medieną ir natūralaus akmens apdailą.
Trečiasis projektas – „Tarp“.
Komanda: Mato Šiupšinsko grupė.
Komandos nariai: M. Šiupšinskas, T. Usovas, G. Štelbys.
Trakų kultūros rūmai ir jų prieigos yra sankirtoje tarp pagrindinės miesto gyvenimo arterijos – Vytauto gatvės – ir siūlomo naujo žaliojo trakto tarp dviejų ežerų. Tai gali būti vieta, kuri jungia miesto gyvenimą ir rekreaciją gamtoje, kultūrą ir kasdienybę.
Pasiūlymai:
Siūlome adaptyvaus pastato panaudojimo scenarijų, kai nauji priestatai papildo esamą struktūrą, leidžia ją pritaikyti naujoms funkcijoms ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Ties Vytauto g. atkuriamas istorinis gatvės mastelis neimituoja senosios architektūros, bet kuria Trakams būdingas erdves, priartina kultūros funkcijas prie gatvės, arčiau miestiečių. Rekonstruojant pastatą, esamos scenos dėžės „kepurę“ siūlome apgobti žalia augmenijos skraiste, kuri taptų aktyviu erdvės akcentu, leistų ne tik pastato prieigas, bet ir jo stogus naudoti kaip viešą, rekreacinę erdvę.
Ketvirtasis projektas – T K C.
Komanda: „Wall“
Komandos nariai: M. Zemlickaitė, G. Datenytė, D. Laucius.
Kultūros rūmų pastatas yra pakankamai gremėzdiškas, per didelio mastelio, lyginant su esamu Trakų miesto užstatymu. Nutrūkęs ryšys su Totoriškių ežeru ir pakrantės prieigomis. Nesuformuotas gatvės užstatymo perimetras. Esančios viešosios erdvės nėra funkcionalios, neišvystytos prieigos prie pastato. Nugriovus prie Vytauto gatvės esančius priestatus, lauko terasas ir išvalius centrinę pastato dalį, atsirastų ryšys su ežeru, galima būtų tarpusavyje sujungti skirtingo intensyvumo ir paskirties lauko erdves. Atsirastų vietos formuoti gatvės užstatymo perimetrą.
Pasiūlymai:
Siūlome visą kultūros rūmų komplekso tūrį susmulkinti ir formuoti iš trijų atskirų dalių–korpusų. Bibliotekos tūris planuojamas palei Vytauto gatvę. Naujasis bibliotekos priestatas savo masteliu ir architektūrine forma vainikuoja Trakams būdingą gatvės užstatymo siluetą. Projektuojami funkciniai–erdviniai ryšiai tarp naujai kuriamų lauko erdvių.
Atsižvelgiant į numatomus pėsčiųjų srautus ir naujai formuojamus vizualinius ryšius tarp atskirų pastato dalių, šiuo projektu sklype formuojamos naujos viešosios zonos – erdvės. Visos šios erdvės projektuojamos skirtingo intensyvumo ir paskirties. Ties įėjimu į salės korpusą projektuojama reprezentacinė erdvė, ežero pusėje projektuojama rekreacinė erdvė, šiaurinėje sklypo pusėje – bendruomenės / šeimos erdvė. Visos šios zonos sujungiamos tiek vizualiniais, tiek funkciniais ryšiais: praėjimais, pėsčiųjų takais.
Apibendrinimai:
Rekonstruojamo pastato korpusai yra pritaikomi atskiroms funkcijoms ir veikloms. Galima maksimaliai išnaudoti visas planuojamas pastato funkcijas – visos naujai suprojektuotos erdvės gali veikti atskirai. Vidinės erdvės betarpiškai siejamos su lauko erdvėmis.
Daugiau informacijos: Trakų kultūros rūmų laukia transformacijos
Organizatorių inf. ir vizual.
