Aplinkos ministerija parengė naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kurio tikslas, kaip kad rašo projekto rengėjai, – nustatyti teritorijų planavimo procesui reikalavimus, kurie užtikrintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumą, skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį, tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi, išsaugant biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes ir vertingą kraštovaizdį.
Nevyniojant žodžių į vatą, reikia iškart pripažinti, jog šį projektą būtina nuosekliai ir iš esmės taisyti. Neužsiiminėti kosmetine jo korektūra ir neredaguoti atskirų jo skirsnių, straipsnių bei jų dalių, o elementariai taisyti jį nuo pat pradžios. Nuo A iki Z. Taip bus paprasčiau, greičiau. Ir geriau tam pačiam teritorijų planavimui.
Taisymą reikėtų pradėti nuo pačių rengėjų deklaruotų ir ką tik pacituotų projekto planavimo tikslų. Galima pagalvoti, kad, jei ne šis naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, tai Lietuvoje iki šiol dar nebuvo nustatyti jokie teritorijų planavimo procesui reikalavimai?
Galiojančioje teritorijų planavimo dokumentų sistemoje, kaip ir visur kitur, yra ką keisti ir tobulinti, bet projekto tiksluose apie tai neužsimenama. Visiškai gali būti, kad tik man neaišku, kokį projekto planavimo tiksluose įvardintą teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumą dabar, 2013 metais, būtina užtikrinti? Kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistematiškumas galiojančiame Teritorijų planavimo įstatyme buvo ir yra, tai aišku visiems, kas tą Teritorijų planavimo įstatymą nors pavartė. Yra jame nustatytos ir atitinkamos teritorijų planavimo dokumentų rūšys, lygmenys (Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnis). Bet, jei galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų vykdymą 2013 metais dar reikia papildomai užtikrinti, reiškia, kad kažkas Lietuvoje to teritorijų planavimo dokumentų sprendinių sistemiškumo užtikrinimo nepaiso, t.y. – pažeidinėja įstatyme nustatytą jų sistematiškumą, o kažkas nesugeba užtikrinti, kad galiojančio įstatymo būtų paisoma. Galiojančio Teritorijų įstatymo 38 straipsnyje rašoma, kuo turėtų baigtis tokie nepaisymai: asmenys, pažeidę įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Kokių dar reikia užtikrinimų?
Nieko ypač blogo negalėčiau pasakyti apie dabartinį skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumą ir abipusį poveikį. Ir čia yra spręstinų problemų (kad ir ta pati – Kuršių nerija su visais jos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir derinimo – nederinimo peripetijomis). Čia, pasikartosiu, eilinį kartą 2013 metais išradinėjame dviratį, lyg to skirtingų planavimo lygmenų dokumentų suderinamumo ir abipusio poveikio iki šiol iš viso nebūtų buvę. Gal to suderinamumo dabartiniame įstatyme nepakanka, gal reikia tobulinti abipusį poveikį? Gal.Bet tai nereiškia, kad jų nėra ir kad tik dabar juos reikia nustatinėti.
O, va, kaip nustatyti planavimo tiksluose nurodytą „tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos, visuomenės ir jos gyvenimo bei veiklos sąlygų vystymąsi“, dovanokit, niekaip negaliu suprasti. Nes nesuvokiu nei tos, projekto tiksle nurodytų daiktavardžių, visumos, nei to, kas vėliau su tais daiktavardžiais darosi. Pabandykit suprasti, kaip apsijungia aplinka, visuomenė ir jos gyvenimas bei veiklos sąlygos? Buvo kažkada tokia partija su taip pat neapjungiamu daiktavardžių junginiu pavadinime – moterų ir naujosios demokratijos. Mūsų atvejis labai panašus.
Bet tai – ne viskas. Po to rašoma apie šitų daiktavardžių „sąlygų vystymąsi“. Galima suprasti, kad žmonių ir jų gyvenimo sąlygos kinta ir vystosi, dar galima suprasti visuomenės gyvenimą ir jos sąlygas, bet šiame projekto tiksle kalbama ir apie „tvarų gamtinės ir antropogeninės aplinkos“ (t.y. – laukų, miškų, pievų, upių, ežerų bei miestų, kaimų, aikščių, skverų ir gatvių) „gyvenimo ir veiklos sąlygų vystymąsi“…
Gaila, bet pateiktas derinti projektas nėra dabar galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo tobulinimas ar logiška jo tąsa.
Projekto nuostatos visiškai sugriauna beveik 20 metų (1995 m. gruodžio 12 d. Nr.I-1120 buvo priimtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas) Lietuvoje galiojančią teritorijų planavimo dokumentų rengimo sistemą bei teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, viešo svarstymo ir kt. tvarką.
Projekte nurodytos visiškai naujos teritorijų planavimo rūšys (nebeliko bendrųjų ir detaliųjų planų, vietoj jų – „kompleksiniai“ ir „užstatymo“ planai), pakeistos teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros. Projekte vartojamos naujos sąvokos, kurių beliko 47 vietoj buvusių 60. Dalis sąvokų, nors jų turinys išliko toks pat, Projekte pervardintos naujai: buvo – „užstatymo tankumas“, projekte – „užstatymo tankis“, buvo – „pastatų aukštis“, projekte – „pastato aukštis“. Dar kitų sąvokų pavadinimai išliko tie patys, tačiau projekte keitėsi jų turinys („teritorijų planavimo dokumentai“).
