Tauragės apskritis – mažiausiai gyventojų turintis Lietuvos kraštas. 2014 metų pradžioje tik 3,5 proc. šalies gyventojų deklaravo savo gyvenamąją vietą Tauragės apskrityje. Regionas užima 6,7 proc. Lietuvos ploto ir yra didesnis tik už Telšių apskritį. Tauragės krašte sukuriama apie 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – tai mažiausias indėlis tarp visų apskričių. Pagal BVP dalį, tenkančią vienam gyventojui, 2012 metais regionas irgi užėmė paskutinę vietą ir nuo šalies vidurkio atsiliko 43 proc.
Tauragės apskrityje veikia mažiausiai įmonių palyginti su kitomis Lietuvos apskritimis. 2014 metų pradžioje jos sudarė apie 2 proc. visų mūsų šalyje veikiančių bendrovių. Didžioji dalis įmonių – 99,8 proc. – tai smulkusis ir vidutinis verslas. Tauragės apskrityje paslaugų sektoriui tenka 59,1 proc. visos apskrities pridėtinės vertės, pramonei ir statybai – 25,8 proc. Tauragės regiono ūkio struktūroje ypatingą vietą užima žemės ūkis. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose sukuriama net 15 proc. visos pridėtinės vertės (šalyje – 4,5 proc.).
Šių metų pradžioje Tauragės regione gyveno 104 683 žmonės. Per pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius sumažėjo net 20 proc. Mažesnė migracija pastebėta tik turtingesniuose regionuose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. 2013 metais Tauragės apskrityje fiksuotas net 13,5 proc. nedarbas, o tai ketvirtadaliu daugiau nei šalies vidurkis (10,9 proc.). Blogesnė padėtis buvo tik Alytaus ir Utenos regionuose.
Beje, regione mokami mažiausi atlyginimai Lietuvoje. 2013 metais darbo užmokestis į rankas Tauragės apskrityje 310 litų atsiliko nuo šalies vidurkio – 1730 litų. Tačiau čia pastebimas spartesnis nei vidutinis darbo užmokesčio augimas. Atlyginimai Lietuvoje nuo 2006 iki 2012 metų išaugo 42 proc., o Tauragės krašte jie ūgtelėjo 50 proc.
Regiono valdžia turi ir toliau siekti, kad darbo užmokestis sparčiai didėtų ir prisivytų šalies vidurkį. Savivaldybės privalo būti suinteresuotos pritraukti investicijų, kurios kurtų naujas darbo vietas siūlydamos palankią investicinę ir mokesčių terpę naujam verslui. Taip būtų užtikrinama mažesnė gyventojų migracija dėl darbo trūkumo, mažų atlyginimų ir užtikrinama ekonominė regiono plėtra.
Tauragės apskritis nepasižymi ir dideliu pritrauktų investicijų kiekiu. Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais regionas pritraukė 47,24 mln. litų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) – mažiausiai visoje Lietuvoje. Pagal TUI, tenkančias vienam gyventojui, Tauragės kraštas yra paskutinėje vietoje tarp kitų šalies apskričių. 2012 metais vienam gyventojui teko 444 litai TUI, o šalies vidurkis buvo 14 059 litai. Daugiausia investicijų tenka Tauragės miestui ir Tauragės industriniam parkui – jis per pastaruosius metus pritraukė 40 mln. eurų investicijų. Daugiausia ir dažniausiai investuojama į apdirbamąją gamybą: tekstilės, drabužių, odos dirbinių gamybos įmones.
Nors Tauragės savivaldybės taryba neseniai priėmė sprendimą dėl žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų, kurių gali tikėtis rajone investuojantys verslininkai, akivaizdu, kad šios nuolaidos yra nepakankamos. Dėmesys turi būti skiriamas kvalifikuotų darbuotojų pasiūlai, biurokratijos mažinimui ir su verslu susijusios informacijos teikimui užsienio kalbomis.
