ŠVOK ateities tendencijos diktuoja madas jau šiandien

2022 sausio 4 d.
RHP
Įmonės archyvo nuotr.

2015-aisiais Paryžiaus susitarime 195 šalys pasirašė dokumentą, kuriuo įsipareigojo iki 2050 metų neutralizuoti anglies dioksido poveikį ir taip sumažinti šiltnamio efektą skatinančius procesus. Siekdami prisidėti prie klimato kaitos mažinimo iniciatyvų, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų gamintojai kuria vis efektyvesnius ir išmanesnius įrenginius. Šios tendencijos išliks ir ateityje, o technologiniai sprendimai užtikrins paprastą ir lengvą patalpų mikroklimato valdymą.

Optimizuota sistema – raktas į efektyvumą

ŠVOK inžinerinės sistemos tarpusavyje glaudžiai susijusios ir daro įtaką viena kitai. Naudoti atskiras, nepriklausomas minėtąsias sistemas nėra optimalu, greičiau atvirkščiai – kyla pavojus, kad, esant netinkamiems nustatymams, veikdamos vienu metu kai kurios sistemos gali pradėti konfliktuoti tarpusavyje.

Pavyzdžiui, oro kondicionierius bandys atvėsinti patalpas, o šildymo sistema jas sušildyti iki nustatytos temperatūros. Tokiu būdu abi sistemos veiks nuolat ir netikslingai, švaistydamos energiją. Kad taip nenutiktų ir sistema būtų optimizuota, turi būti įvykdyta bent viena iš sąlygų: vartotojas turi būti aukštos kvalifikacijos specialistas, gerai išstudijavęs visų sistemų automatikos veikimą ir jas sureguliavęs taip, kad veiktų optimaliai, vartotojas turi nuolat sekti temperatūrą patalpose, kad būtų išvengta perteklinio šaldymo ar šildymo arba pastate turi būti įdiegta Pastato valdymo sistema (PVS), kuri valdys ne tik paminėtas patalpų mikroklimato sistemas.

Svarbi dedamoji – patalpų vėdinimas

ŠVOK srityje pastebima tendencija – sistemų jungimas į vieną daugiafunkcį arba, dar kitaip tariant, polivalentinį įrenginį, kuris gali atlikti keletą funkcijų vienu metu (ruošti karštą vandenį, šildyti, vėdinti patalpas). Vienas iš pavyzdžių – pastaraisiais metais sparčiai populiarėjantys šilumos siurbliai „oras–vanduo“, kurie jau sprendžia tris uždavinius: šildo patalpas žiemą, jas vėsina vasarą ir ruošia karštą (sanitarinį) vandenį visus metus.

Tačiau norint visapusiško komforto patalpose, šių trijų funkcijų nepakanka. Lieka svarbi (būtina) dedamoji – patalpų vėdinimas. O vėdinimas savo ruožtu turi ne tik aprūpinti patalpas šviežiu oru, bet ir kontroliuoti oro kokybę, temperatūrą bei drėgmę. Tiksliai kontrolei naudojami papildomi drėgmės, co2, temperatūros ir oro kokybės jutikliai. Taip pat svarbu paminėti, kad patalpų vėdinimas reikalauja specifinių žinių, be kurių įranga gali veikti neefektyviai. Pavyzdžiui, nustatyta, kad šilumos siurblys patalpas šildo iki 23 °C, o vėdinimo įrenginys tiekiamą orą pašildo iki 24 °C ar 25 °C. Vėdinimo įrenginyje pradės veikti papildomi šildytuvai, kurie naudos papildomą el. energiją.

Santykinės drėgmės palaikymas komforto zonoje – atskira funkcija ir dar viena arba dvi inžinerinės sistemos: oro drėkintuvas ir sausintuvas. Tai dar labiau komplikuoja situaciją, nes ir šios sistemos turi veikti sinchronizuotai su ŠVOK sistemomis. Atsižvelgiant į visa tai, rinkoje jau galima sutikti tokių polivalentinių įrenginių, kurie sugeba kontroliuoti visus patalpų mikroklimato parametrus ir tai daro labai ekonomiškai.

Griežtesni reikalavimai – išmanesni sprendimai

Griežtėjant energijos taupymo reikalavimams, skatinant žaliąją energetiką ir mažinant šiltnamio efektą, kyla reikalavimai ir pastatų energetiniam naudingumui. Nuo 2021 m. sausio 1 d. statybos techniniame reglamente nurodyta, kad visi naujai statomi daugiabučiai ir gyvenamosios paskirties pastatai turi atitikti A++ energinę klasę. Tokie pastatai šildymui sunaudos 4 kartus mažiau energijos nei, pavyzdžiui, B klasės pastatai.

Sandariuose būstuose vėdinimo sistemą įrengti tampa būtina tiek dėl reikalavimų, tiek dėl to, kad patalpos „nekvėpuoja“, o esant tokioms sąlygoms, tikėtina, kad atsiras nepageidaujama drėgmė, pelėsis, gali suprastėti gyventojų savijauta.

Vėdinimas ir šilumos siurblys tampa norma naujuose pastatuose, todėl kyla natūralus klausimas – o kodėl jų nesujungus į vieną ir ortakių sistemos nepanaudojus ne tik šviežiam orui, bet ir šilumai bei vėsai tiekti? Taip pat reikia pagalvoti ir apie oro drėgmės kontrolę.

Daugiafunkcis vėdinimo kondicionavimo įrenginys

Vėdinimo įrenginių gamintoja UAB „Komfovent“ gali pasiūlyti daugiafunkcius įrenginius, kurie ne tik vėdina patalpas, tiekdami šviežią lauko orą, bet ir regeneruoja šilumą arba vėsą efektyviu rotaciniu šilumogrąžiu, o prireikus patalpas atvėsina arba pašildo įrenginyje integruotu šilumos siurbliu. Toks rotacinio šilumogrąžio ir šilumos
siurblio tandemas užtikrina itin aukštą energinį efektyvumą.

Visa tai lemia nebrangų tiekiamo oro pašildymą bei atvėsinimą. Šiuose įrenginiuose naudojamas ypatingas sorbcinis rotacinis šilumogrąžis, kuris ne tik taupo šilumą ar šaltį, bet ir efektyviai kontroliuoja drėgmę –
žiemą, kai oras patalpose per daug sausas, dalį šalinamos drėgmės regeneruoja, o vasarą atvirkščiai – kai lauke didelė drėgmė, jos nepraleidžia į patalpas. RHP serijos įrenginius galima kombinuoti ir su saulės jėgainėmis. Tai dar labiau sumažina eksploatacijos išlaidas.

Vertindami technologinę pažangą, galime daryti išvadą, kad ateityje neatsiejamas mūsų buities komponentas bus daugiafunkcis klimato kontrolės įrenginys, kuris pačiu efektyviausiu būdu išlaikys patalpose optimalų komfortą, reaguodamas į gyventojų poreikius, akumuliuos energiją, atsižvelgdamas į meteorologines prognozes bei statistiką.

Apie UAB „Komfovent“

25 metus rinkoje veikiančios įmonės specialistai yra žinomi kaip vėdinimo sistemų ekspertai. UAB „Komfovent“ kuria, gamina ir platina inovatyvius vėdinimo įrenginius, jų automatiką ir komponentus, oro kanalų, dūmų kanalų sistemas ir priešgaisrines sklendes.

KOMFOVENT prekės ženklas vienija 12-os įmonių grupę, o prekybos geografija yra išsiplėtusi visame pasaulyje ir siekia 40 valstybių.

komfovent logo

 

handshake PARTNERIO TURINYS

Komentarai