Portalo SA.lt ir Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos iniciatyva organizuotas seminaras „Sveikame pastate – sveikas žmogus“, skirtas aptarti, kas lemia gerą žmonių savijautą pastatuose, kuri užtikrina efektyvų darbą ir kokybišką poilsį bei pastatų ilgaamžiškumą. Akustinis komfortas, kokybiškas apšvietimas ir modernios inžinerinės sistemos priskiriamos prie esminių reikalavimų ir yra laikomos vienais svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų.
Pastatų sertifikavimo sistema WELL
Pastatų tvarumo vertintoja Rasita Masalskytė plačiau papasakojo apie vieną sertifikavimo sistemų – WELL. Ši sistema ne tik skatina efektyviau naudoti išteklius patalpose. Kalbant apie naudotojų komfortą ir gerovę, WELL sistema galėtų tapti pirmutine ir svarbiausia priemone tikslui pasiekti. Jos pagrindiniai siekiai yra užtikrinti gerą patalpų mikroklimatą ir komfortą, sveikatą ir gerovę jose dirbantiems ar gyvenantiems žmonėms.
Patalpų mikroklimato sąvoką sudaro tokie rodikliai kaip oro temperatūra ir jo srautas, šviežio oro kiekis, CO2 kiekis, taip pat oro švarumas, sveikos apdailos medžiagos, optimali drėgmė ir patogi pastato dalių priežiūra.
Komforto sąvokoje telpa triukšmo kontrolė, biofilija (kai pastatuose yra daug augalų ir gamtos elementus atkartojančių interjero detalių, dizaino sprendimų), estetika, taip pat lanksčios erdvės, kokybiški baldai, infrastruktūra, pritaikyta neįgaliesiems, pėsčiųjų, dviratininkų saugumas, saulės atspindžių kontrolė, patogus apšvietimas.
Biofilinės architektūros svarba žmogaus gerovei ta, kad tokiuose pastatuose sąlygos yra artimos gamtai – daug natūralios šviesos, augalų, natūralių gamtinių medžiagų ar jas atkartojančių detalių, spalvų, tekstūrų.
Sveikatos ir gerovės sąvoka – tai švarus geriamasis vanduo, galimybė ilsėtis ir judėti, natūralios šviesos patekimas, sveikas maistas ir, be abejo, teršalų prevencija, kurią sudaro sveikos apdailos medžiagos, nekenksmingos valymo priemonės, spausdintuvų teršalų kontrolė, oro filtrų naudojimas ir rūkymo prevencija.
Geroji praktika rodo, kad jau projektuojant reikėtų daug dėmesio skirti medžiagų parinkimui ir jų specifikavimui, modeliuojant pastatus, panaudojus kompiuterines simuliacijas, galima pasirinkti, kaip optimaliai orientuoti pastatus pagal pasaulio šalis, kaip išdėstyti langus, kad į patalpas patektų kuo daugiau natūralios šviesos.
Statant pastatus svarbi statybos priežiūra, įrengimo kontrolė, kad viskas, kas numatyta projektuotojų, būtų įgyvendinta maksimaliai kokybiškai. Turėtų būti ir kuo efektyvesnis ryšys su statybinių medžiagų gamintojais ir tiekėjais, taip pat numatytos ir pastatų priežiūros bei eksploatavimo gairės. Galiausiai, eksploatuojant pastatą, labai svarbi tęstinė jo inžinerinių sistemų ir pastato dalių priežiūra, su tuo susiję stebėjimai ir matavimai, nustatytas valdymo režimas ir pastato valdytojo bei naudotojų apmokymai.
Į žmogų orientuota ateities šviesa
„Biownlight“ verslo vystymo vadybininkė Eglė Mikštavičienė.
Pranešėja Eglė Mikštavičienė akcentavo apšvietimo svarbą. Šviesos poveikis gerai savijautai ir sveikatai yra didesnis, nei daugelis mano, teigė pranešėja. Jeigu, anot jos, 9 valandas per dieną praleidžiame biure, tai, atmetus savaitgalius ir išeigines dienas, susidaro 2 tūkst. valandų, o tai yra beveik ketvirtis metų. Šį laiką mes būname biure, užsitraukę žaliuzes, kai saulė šviečia per ryškiai, kvėpuodami kondicionierių oru, uostydami degančias dulkes ant radiatorių žiemą, žiūrėdami į monitorių.
„Jeigu tris mėnesius negalėtumėte išeiti iš savo biuro, ką pirmiausia norėtumėte pakeisti?“ – klausia E. Mikštavičienė. Ji pati pirmiausia pakeistų šviesą. Įvairių šaltinių šviesa žmogų veikia skirtingai. Šviesa nustato mūsų vidinį laikrodį, reguliuoja miego režimą, imunitetą, apetitą ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Sykiu šviesa turi galingą poveikį mūsų nuotaikai, budrumui ir dėmesiui.
XXI amžiaus epidemija – depresija, stresas ir miego sutrikimai. Tai vadinama nevizualiniu šviesos poveikiu, kuris bent kol kas mūsų pastatuose deramai neįvertintas. Biologinius šviesos poveikio efektus galima skirstyti į tris dalis: sveikata, jausmai, funkcijos. Sureguliavus žmogaus dienos ritmą, viskas stoja į savo vietas – tampame atsparesni psichologinėms problemoms, tokioms kaip stresas, depresija, nuotaikų kaita, miego sutrikimai, jaučiamės labiau pailsėję, tai daro įtaką mūsų nuotaikai, energingumui ir gebėjimui greitai ir lengvai susikaupti, atlikti užduotis.
Kokybiškos šviesos sistemos, atkartojančios dienos ritmą, yra atsakymas, kaip pagerinti matomumą, informacijos suvokimą ir savijautą uždarose patalpose. Mokymuisi skirtoms patalpoms šviesa suteikia papildomos vertės. Moksleiviams ir studentams palengvina informacijos įsisavinimą, gerina miego kokybę, didina studentų gebėjimą susikoncentruoti, kartu pagerinant jų akademinę pažangą. Deja, siekiant kuo pigiau įrengti patalpas, pagrindinis šviestuvų atrankos kriterijus – kaina, šviesos kokybė lieka antrame plane ar visai užmirštama. Ši situacija stebima beveik visuose pastatuose. „Esame uždarų patalpų karta, kuriose praleidžiame 90 proc. savo gyvenimo, – sakė pranešėja. – Šviesa turi būti pritaikyta pagal atliekamas užduotis ir paros laiką. Reikėtų atsižvelgti į nevizualinius šviesos aspektus. Intensyvumas, spektras, kaita laike, trukmė ir modelis yra pagrindiniai šviesos dizaino veiksniai, darantys įtaką žmogaus savijautai. Todėl kiekvienas pastatas, kabinetas, stalas turi turėti jam pritaikytą apšvietimą, kad darbuotojas gautų jam reikalingos šviesos kiekį tinkamu metu.“
Biologinius šviesos poveikio efektus galima skirstyti į tris dalis: sveikata, jausmai, funkcijos.
Taigi, kokia šviesa geriausia? Pagal LEED ar BREEAM naujų pastatų sertifikavimo standartus, svarbiausia, kad šviestuvas būtų taupus ir užtikrintų reikiamą liuksų kiekį, kad neakintų ar nemirgėtų. Kalbant apie biurus, taip pat yra reikalavimų, ribojančių darbo vietų atstumą nuo lango – natūralios šviesos šaltinio.
Deja, tai ne visada užtikrina pakankamą ir kokybišką apšvietimą. Žiemą anksti sutemsta, prastos oro sąlygos taip pat neprideda šviesos, o vasarą atsisukusi saulė pro langą akins. Architektai turėtų sutikti su mintimi, kad dideli biurų langai yra ne tik natūralios šviesos šaltinis, bet ir iššūkis – atsiranda papildomų išlaidų dėl patalpų vėsinimo (kondicionavimo) ir kitų papildomų įrenginių, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas uždaroje patalpoje.
Organizacijos „Ligthing Europe“ duomenimis, iki 2020 m. kas ketvirtame naujai statomame biurų komplekse bus įrengti į žmogų orientuotos šviesos sprendimai. Lietuvoje šiuo klausimu labai atsiliekame – dabar yra tas momentas, kai biurai gali įgyti neginčijamą konkurencinį pranašumą prieš kitus, pasiūlydami įmonėms ir jų darbuotojams sveiką aplinką, padedančią dirbti produktyviai.
„Dauguma šiuolaikinių biurų pastatų pozicionuoja save kaip orientuotus į energijos taupymą, technologiškai išmanius, sako, kad gera juose dirbti, nes šalia miesto centras, sporto klubas, turi gerą vėdinimo sistemą ar puikias žaliuzes. Tačiau nė vienas nekalba apie tai, kad biuro įrengimas orientuotas į žmogaus gerovę – apšvietimas yra viena svarbiausių patalpų dedamųjų, sukuriančių komfortą, produktyvią ir darbuotoją teigiamai veikiančią aplinką“, – pabrėžė E. Mikštavičienė, pristatydama lietuvišką apšvietimo sistemą „Biownlight“, pritaikytą žmogaus dienos ritmui.
Šildymo ir vėdinimo sistemų optimizavimas
„IMI Hydronic Engineering“ direktorius Antanas Valančius.
Pranešėjas Antanas Valančius aptarė vandeninių šildymo ir vėsinimo sistemų balansavimo svarbą šiuolaikiniuose pastatuose. Šiluminės aplinkos parametrai – oro temperatūra, santykinis drėgnis, oro judėjimo greitis, šiluminės spinduliuotės temperatūra turi tiesioginę įtaką žmogaus kūno komfortui ir darbingumui.
Didesnį efektą šilumos komfortui palaikyti galima pasiekti įrengus efektyvesnį grindų šildymą, kur šiluma išsilaiko ties grindimis ir mažiau reikia sąnaudų šildymui, palyginti su tradicine radiatorių sistema.
„Skaičiuojant, kad centrinės Europos šalyse vienas laipsnis virš 20 °C šildymo sąnaudas padidina apie 8 proc. ar net 12 proc. šiaurinėje Europos dalyje, o visoje Europoje vienas laipsnis žemiau 23 °C padidina vėsinimo sąnaudas net 15 proc., tampa aišku, kokia svarbi yra subalansuota šildymo sistema, t. y. kai į visus šildymo prietaisus patenka projektinis šilumnešio srautas“, – teigė pranešėjas.
Pateikdamas skaičiuotes ir grafikus, specialistas teigė, kad šildymo ar vėsinimo įrenginiui užtenka 20 proc. srauto, norint pasiekti 50 proc. galios. Atitinkamai sureguliavus įrenginio galią, taip pat sutaupoma nemažai energijos patalpoms šildyti ar vėsinti. Pateikdamas schemas, pranešėjas paaiškino vožtuvo įtakingumo sąvoką ir kokybiško reguliavimo charakteristikas bei kokią didelę įtaką įprastų vožtuvų reguliavimo kokybei daro kintantis sistemos diferencialinis slėgis Dp.
Paminėti naujos kartos automatiniai balansiniai vožtuvai „Modulator“ dėl savo konstrukcijos eliminuoja Dp įtaką, todėl jų reguliavimo kokybė visada nepriekaištinga, o diferencialinio slėgio svyravimai nebeturi neigiamos įtakos. Pranešėjas teigia, kad nepriekaištingą tikslumą ir ilgaamžiškumą garantuoja patentuota įrenginio konstrukcija ir 6 kartus didesnė vožtuvo eiga lyginant su įprastais automatiniais balansiniais vožtuvais. „Modulator“ vožtuvų reguliavimo charakteristika lygiaprocentinė – EQM, todėl puikiai reguliavimo charakteristikai užtikrinti pakanka naudoti nebrangias linijines pavaras.
Pranešėjas pateikė ir daugiau įvairių reguliavimo prietaisų galimybių, pavyzdžiui, radiatorių balansavimą automatiniais TRV arba automatinio balansavimo kolektorius – greitam montavimui ir lengvam srautų reguliavimui, išmaniųjų pavarų kombinaciją su šešiaeigiu vožtuvu ir kitų inžinierinių gudrybių, su kuriomis vertėtų susipažinti šios srities specialistams.
Akustinis komfortas tvariuose pastatuose
VGTU Termoizoliacinių medžiagų ir akustikos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Aleksandras Jagniatinskis.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų instituto atstovas dr. Aleksandras Jagniatinskis ir bendraautoris dr. Marius Mickaitis savo pranešime dėstė mintis, kad nuo triukšmo apsaugotas žmogus yra vienas svarbiausių šiuolaikinio ir tvaraus pastato atributų – akustinis komfortas priskiriamas prie esminių pastato reikalavimų. Akustinio komforto lygius aprašo pastatų garso klasifikavimo sistema, pagrista skirtingų rodiklių visuma. Lietuvoje galiojanti gyvenamųjų ir kitų pastatų apsaugos nuo triukšmo klasifikavimo sistema reglamentuoja ore sklindančio ir smūgio garsų izoliavimą bei aidėjimo trukmę ir gali būti pritaikyta tinka reglamentuoti sveikatai priimtinus triukšmo lygius ir aidėjimo trukmę tvariuose pastatuose. Tačiau šie akustiniai reikalavimai yra tik dalinai įteisinti naujai statomiems ir modernizuojamiems visuomeninės paskirties pastatams. Triukšmas, anot pranešėjo A. Jagniatinskio, gali būti vertinamas pagal objektyvius rodiklius ir subjektyviai. Todėl objektyviai išmatuotas decibelais vien tik akustinis triukšmas ir jo vertė, ribojama reikalavimų, kartais neužtikrina subjektyviai pageidaujamo komforto lygio. Atitinkamai pastatų apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus aprašo du skirtingi dokumentai: Statybos techniniame reglamentas STR 2.01.07:2003 ir Higienos norma HN 33:2011.
VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros doc. dr. Marius Mickaitis.
Akustinio komforto sąvoka pradėta taikyti nuo 1996 m., kai Jungtinės Tautos išleido Europos Komisijos pavyzdinių nuostatų vadovą statybų teisinio reguliavimo dokumentams parengti. Akustinis komfortas gali būti apibūdintas kaip nepageidaujamo garso negirdėjimas, pageidaujamo girdimo garso priimtinas girdimumo lygis ir suprantamumas, galimybė užsiimti numatyta veikla netrikdant kitų žmonių sukeltu triukšmu ir išlaikant privatumą. Gali būti nustatomi ir subjektyvūs triukšmo rodikliai, apklausiant pastatuose gyvenančius ar dirbančius žmones. Įvertinus pastato akustinių rodiklių atitiktį STR 2.01.07:2003 nurodytiems dydžiams, pastatai yra priskiriami vienai iš aprašytu E, D, C, B ir A klasių, kai E ir D – yra ribinio ir nepakankamo akustinio komforto klasės, o A – ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė. Skirstymas į klases padeda geriau suvokti akustines sąlygas pastate ir pasirinkti pageidaujamą darbo ar gyvenimo kokybę. Toliau, pateikdamas skirtingus grafikus, pranešėjas lygino situaciją Lietuvoje ir kitose šalyse pagal esamus ir vertinimui skirtus akustinius rodiklius bei nagrinėjo pavyzdį, kaip, taikant specialias akustines medžiagas vienoje iš mokslo įstaigos auditorijų, yra pasiekiami akustinio komforto užtikrinimui reikalaujami rodikliai.
Organizatorius
Partneris
Rėmėjai
