• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Svarbiau tvarkingi dokumentai nei realus saugumas

2013 rugpjūčio 26 d.

Tinkama ir efektyvi apsauga nuo gaisro, regis, turėtų būti savaime suprantamas dalykas kiekvienam projektuotojui ir statytojui. Galų gale juk turėtų veikti ir savisaugos instinktas, juolab kad yra galimybė prevencinėmis priemonėmis išvengti nelaimės. Vis dėlto gal elgiamės visai kitaip nei mūsų protėviai, kurie visomis įmanomomis priemonėmis stengdavosi apsisaugoti nuo bet kokios grėsmės gyvybei ir stogui virš galvos. Kokia situacija susiklosčiusi šiandien? Ar gaisrinės saugos reikalavimai skatina pasirūpinti realia apsauga, ar tėra formalumas?

Viską apibendrina STR

Esminiuose Statybos techninio reglamento (STR) statinio reikalavimuose nurodyta, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, jog kilus gaisrui laikomosios statinio konstrukcijos tam tikrą laiką išlaikytų apkrovas, būtų ribojamas ugnies ir dūmų plitimas statinyje, gaisro plitimas į gretimus statinius. Taip pat reikalaujama užtikrinti, kad žmonės galėtų saugiai išeiti iš statinio arba būtų galima juos gelbėti kitomis priemonėmis, suveiktų gaisrinės saugos, gaisro aptikimo, gesinimo sistemos ir ugniagesiai gelbėtojai galėtų saugiai dirbti. Visa tai reikia apgalvoti statinio projekto stadijoje.

Minima ir tai, kad gaisrinės saugos reikalavimai yra susiję su statinių išdėstymu teritorijose, projektiniais statinio sprendiniais, statybos produktų (medžiagų, konstrukcijų, komunikacijų, statinio inžinerinės, gaisrinės įrangos) funkcionalumu, naudojimo ypatybėmis. Tokie reikalavimai paprastai nustatomi atskirai patalpų grupei, atsižvelgiant į specifinį pavojų, galintį kilti ten esantiems žmonėms, ir specifinę gaisro riziką.

Visi šie nuostatai ir reikalavimai turi būti derinami, privalu jų paisyti norint efektyviai apsisaugoti iškilus nelaimei. Nesilaikant reikalavimų arba netinkamai vykdant nustatytus teisinius aktus, efektyvumo tikriausiai neverta tikėtis.

Pastačius pastatą gaisrinės saugos rūpesčiai nesibaigia. Veiksminga gaisrinė sauga priklauso ne tik nuo įdiegtų priešgaisrinių sistemų, bet ir nuo to, ar jos bus teisingai eksploatuojamos pastačius pastatą. Reikia nuolat jas prižiūrėti ir tikrinti.

„Nuolatinė įrengtų aktyviųjų ir pasyviųjų gaisrinės saugos priemonių priežiūra ypač svarbi eksploatuojant statinius, kitaip gaisrinė tokio statinio ir jame esančių žmonių sauga, kurios jau pradinėje stadijoje rengdami projektus siekė projektuotojai, nebus užtikrinta, tam be reikalo bus išeikvotos nemažos užsakovų lėšos. Gaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja pastatų savininkus, valdytojus ar naudotojus organizuoti ir atlikti techninę aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių priežiūrą užtikrinant nepriekaištingą šių sistemų darbą“, – „Statybai ir architektūrai“ aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vytas Kaziliūnas.

Reikalavimai – dar ne viskas

STR kaskart keičiasi, atsiranda naujų reikalavimų, taikomų prie Europos Sąjungos (ES) normų. Kokia ateitis laukia šioje srityje? Gal kartu su energinio efektyvumo klasės reikalavimų kaita kitokie taps ir apsisaugojimo nuo grėsmingo ugnies pavojaus reikalavimai? Pasak V. Kaziliūno, didesnių gaisrinės saugos reikalavimų pokyčių nenumatyta, STR pakeitimai bet kuriuo atveju turės tenkinti gaisrinės saugos nuostatus.

„Statiniai privalės būti projektuojami atsižvelgiant ir į sąlygas, kuriomis bus naudojami, tačiau turės tenkinti ir gaisrinės saugos – atsparumo ugniai, parenkamų medžiagų degumo – rodiklius, nemažinant dabartinio gaisrinės saugos lygio, kuris yra pakankamas palyginti su kitų ES šalių reikalavimais“, – sakė V. Kaziliūnas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas iškelia dar vieną šiuo metu opų klausimą – projektai koreguojami jau statant statinį, kai būna gautas statybos leidimas, o ypatingų statinių atveju pakeitimų daroma atlikus projekto ekspertizę.

„Situacija kartais būna paradoksali, nes leidimas atlikti statybos darbus išduodamas pagal pirminį projektą, o statinys statomas ir baigiamas jau pagal pakeistą projektą, nors tokio ypatingo statinio projekto sprendiniai nebuvo pakartotinai pateikti projektų ekspertizių įmonėms. Nežinoma, ar pakeisti projekto sprendiniai atitinka esminius gaisrinės saugos reikalavimus. Projektų pakeitimai statant statinį dažniausiai atliekami turint tikslą supaprastinti arba visiškai atsisakyti pirminiame projekte numatytų sprendinių“, – teigė V. Kaziliūnas.

Teisės aktuose nustatyti gaisrinės saugos reikalavimai vieniems kelia abejonių, kiti mano, kad reikalavimai yra gana griežti, tik ne visada tinkamai įgyvendinami. Treti įsitikinę, kad jie tinkami, bet būtų gerai įtraukti keletą patobulinimų. Žinoma, nepakenktų ir aktyviau bausti pažeidėjus. Gaisrinės saugos eksperto dr. Kęstučio Lukošiaus manymu, reikalavimai yra gana griežti, klausimas, ar tinkamai yra įgyvendinami.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad