• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Susikalbėti trukdo ne visada sutampantys interesai statybų aikštelėje

2014 vasario 4 d.

Projektuotojai nuogąstauja – statybų procesuose pastebimas vis ryškesnis statybininkų dominavimas. To nebūtų, jeigu ne atitinkamas užsakovų suinteresuotumas – noras maksimaliai sutaupyti. O ši užduotis gerokai palengvėja vadovavimo projektui vadžias statybininkams perdavus jau techninio darbo projekto rengimo stadijoje.

Trūksta gerosios praktikos

Lietuvoje populiarėja vakarietiška tradicija, kai užsakovas iškart perka ir generalinės rangos, ir projektavimo paslaugą. „Valstybėse, turinčiose aukštą santykių ir darbo kultūrą, tai normalu, – pastebėjo Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Rimvydas Pranaitis. – Bet ir užsienyje pasitikima ne visomis, o tik didelėmis, savo reputaciją vertinančiomis įmonėmis. Pas mus su tuo susijusi schema sulaužyta, iškraipyta, ir dažnai išeina šnipštas – tiesiog statybininkai ima be kompromiso vadovauti projektuotojams.“

Lietuvos patirtis ne pati geriausia: rangovai laisviau atlieka projekto korekcijas, mažiau dvejoja paprašius naudoti pigesnes medžiagas arba net daro tai savo iniciatyva, mat kitaip neišsitektų biudžeto rėmuose, ne visada rūpinasi, ar pakeitimai bus naudingi idėjai, projektui, pagaliau – pačiam užsakovui. Su projektuotojais dažnai nė nesudaromos sutartys projekto autoriaus priežiūrai.

Parankesni standartiniai sprendimai

Diplomatiškas tarpininkas tarp užsakovo, rangovo ir architektūrinio sprendinio – taip projektuotojo vaidmenį statybos procese apibūdino įmonės R. Paleko ARCH studijos architektas Bartas Puzonas. „Siekdami užsibrėžtų tikslų, užsakovai būna reiklūs ir projektuotojams, ir statybininkams. Projektuotojai pristato objekto viziją, o statybininkų užduotis – tą viziją realizuoti. Ne visada architekto, užsakovo ir rangovo požiūris į tam tikrus projekto įgyvendinimo aspektus sutampa. Tuomet būtina ieškoti racionalių, visiems proceso dalyviams priimtinų kompromisų. Šiandien nesutarimai dažniausiai susiję su statybos darbų ar gaminių sąnaudomis, kurios visada yra kiek didesnės, jeigu siekiama aukščiausios pastato kokybės architektūriniu ir kitais aspektais“, – projektavimo darbų užkulisius komentavo architektas B. Puzonas.

Įtikinti užsakovus ir rangovus nesirinkti standartinių, tai yra – pigiausių, sprendimų yra viena sunkiausių architektų užduočių. „Kiekvienas pastatas yra unikalus, o pasiekti savitą architektūrinę išraišką standartiniais sprendimais neretai yra tiesiog neįmanoma“, – komentavo B. Puzonas. Kainos kriterijus ypač aktualus viešuosiuose pirkimuose, tuomet koreguoti projektą – itin skausminga, juolab jeigu jis įgyvendinamas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.

Būdų taupyti – ne vienas

Šiuo metu vis dažnesni atvejai, kai parengus techninį statinio projektą darbo projektą jau rengia ne projektuotojai, o rangovai. Darbo projektas privalomas ypatingųjų statinių kategorijos sąraše esantiems objektams, tiesa, įstatymuose numatyta rangovams patogi lengvata – darbo projektas gali būti rengiamas etapais, jau vykdant darbus. Statytojas ar rangovas turi teisę pats nuspręsti, kokios detalės būtinos projektui įgyvendinti. Ir, atkreipė dėmesį architektas B. Puzonas, gali savo nuožiūra pasirinkti architektus darbo projektui parengti, galbūt tikėdamasis, kad jie jam bus parankesni nei projekto autoriai: statinio darbo projekte pateiks standartinius sprendinius, nepaisydami ar tiesiog nesuprasdami pirminės projekto idėjos.

Būtent darbo projekte pateikiami išsamūs sprendiniai. Jie, anot pašnekovo, didele dalimi lemia architektūrinę pastato kokybę. „Detalės sprendžiamos ir koreguojamos visos statybos metu. Jei statybos procese dalyvaujame nuo projektavimo pradžios iki statybos pabaigos, stengiamės jas sužiūrėti iki smulkmenų. Mat statybininkas, nesuprasdamas architektūrinės idėjos, detalių svarbos gali tinkamai neįvertinti“, – įspėjo architektas.

R. Paleko ARCH studijos architektai savo darbe vadovaujasi taisykle: dar techniniame projekte, ypač dalyvaujant viešųjų pirkimų konkursuose, pateikti kuo daugiau išsamios informacijos, kad rangovai galėtų kuo konkrečiau apskaičiuoti statybų kainą. Kol kas, teigė architektas, nebuvo atvejo, kad R. Paleko ARCH studijos architektai nedalyvautų visame projekte. „Paprastai statytojas kitą architektą renkasi nepavykus susitarti dėl antros projektavimo stadijos arba norėdamas daugiau sutaupyti“, – neabejoja pašnekovas.

Vienas naujausių R. Paleko ARCH studijos įgyvendintų projektų – Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras (MKIC). Šiame projekte Rolando Paleko vadovaujama architektų komanda dalyvavo nuo pirminės idėjos iki pat darbų pabaigos. MKIC projektas finansuotas iš ES lėšų, projektavimo darbai pradėti dar 2006–2007 metais, statybos – 2011-aisiais. MKIC techniniame projekte, B. Puzono teigimu, buvo pateikta daug informacijos, kuria remdamiesi statytojai gana tiksliai apskaičiavo rangos darbų kainą.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad