• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Statybų sezoną pradeda tarptautinės parodos

2014 gegužės 5 d.

Ir statybos parodų rengėjai, ir jų metų vykstančių renginių organizatoriai, ir dalyviai pripažins – dieną X, kai turi paaiškėti, ko vertas vienų ar net kelerių metų įdirbis rengiantis parodai, įtampa pasiekia kulminaciją.

Dalyviai reiklūs lankytojų auditorijai

Didžiausios ir svarbiausios Šiaurės šalyse statybų parodos „Norbygg“ projekto vadovas Peteris Söderbergas renginio atidarymo dieną, balandžio 1-ąją, atrodė ne tik pavargęs, bet ir šiek tiek nusivylęs. Susitikęs su Stokholmo parodų ir kongreso centro bei parodos organizatorių į parodą pakviestais Šiaurės ir Baltijos šalių žurnalistais, pripažino: palyginti su prieš dvejus metus vykusiu renginiu, „Nordbygg 2014“ sumažėjo dalyvių iš Lietuvos (buvo 13, šiemet – 9), Latvijos (buvo 9, šiemet – 6), Norvegijos (buvo 6, šiemet – 5). Padaugėjo tik dalyvaujančiųjų iš Estijos (buvo 9, šiemet – 15) ir Lenkijos (buvo 10, šiemet – 25).

„Kad ir kaip patys stengtumėmės taikyti parodos laiką taip, kad renginys nesidubliuotų su panašiais renginiais, visada atsiranda organizatorių, kurie tai daro specialiai. Ir šįkart dalis mūsų klientų turėjo rinktis iš kelių parodų“, – apgailestavo P. Söderbergas.

Vis dėlto bendras parodos mastas nenukentėjo: 900 įmonių iš daugiau nei 30 šalių, išsidalijusių 36 tūkst. kvadratinių metrų plotą, 500 seminarų ir kitų renginių, 200 akredituotų žurnalistų ir 52 500 lankytojų – tokia balandžio 1–4 dienomis vykusios parodos statistika. Kaip ir praėjusios „Nordbygg“ parodos metu, daugiausia lankytojų buvo priešpaskutinę parodos dieną – ketvirtadienį.

Beje, dalyvių iš Lietuvos galėjo būti daugiau. Vienas parodos organizatorių užsiminė – pusmetį saugoję rezervaciją jungtiniam Lietuvos stendui, 2013 metų rugsėjį buvo paprašyti ją panaikinti, o gruodį lietuviams persigalvojus laisvo ploto pasiūlyti nebegalėjo. Tiesa, nugirstos frazės lietuvių kalba leidžia teigti, kad nemažai statybos įmonių atstovų „Nordbygg“ paviljonus tyrinėjo kaip lankytojai.

Atsitiktinių lankytojų „Nordbygg“ parodoje beveik nebūna. Čia net nelaukiami jaunesni nei 16 metų svečiai. Dalyvių statusą turinčios įmonės tam pritaria. Kaip ir tam, kad įėjimas čia – su bilietais. Tai – papildoma garantija, kad lankytojai bus ne prasiblaškyti užsukę prašalaičiai, o konkrečių tikslų turintys žmonės, sakė vienos Lietuvos įmonės atstovai, prisiminę neseną patirtį kitoje statybų verslo parodoje užsienyje.

Naujovės – nematomos, bet svarbios

Bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ nėra naujokė užsienio rinkose. Logistiškai parankių rinkų ieškančios įmonės gaminiai jau keliauja ir į tą pačią Švediją, ir į Norvegiją, Suomiją, Latviją. „Tai kontaktai, užmegzti ir mūsų, ir klientų iniciatyva – Lietuvoje nėra daug gelžbetonio gaminių gamintojų, žmonės mus susiranda“, – sakė įmonės projektų vadovas Vytautas Kelevičius.

Vis dėlto „Ukmergės gelžbetonio“ vadovai laikosi nuostatos, kad dalyvauti parodose reikia. „Jei tikslingai eini į tam tikro regiono rinką, turi parodyti save. Gal negausi tiesioginės, apčiuopiamos naudos, bet tai – įvaizdžio kūrimas, prestižo reikalas, – įsitikinęs V. Kelevičius. – Be to, parodų metu gaunami kontaktai, kurių šiaip gal ir nerastum. Pačios įmonės ateina siūlydamos kurti bendrus projektus, apie kuriuos pats nė nepagalvotum.“

Užsienio užsakovai patenkinti – net įskaičiavus transporto sąnaudas, gaminių kaina Lietuvos rinkoje lieka patraukli. Šiaurės šalių rinka nereikalauja išskirtinių, novatoriškų sprendimų. „Naujovių ateina ir į mūsų gamybą, bet daugiausia tai matyti su konstruktyvu susijusiose dalyse, kai įvedami tam tikri anksčiau nebūdingi elementai, – pasakojo V. Kelevičius. – Tarkime, ten, kur anksčiau buvo įprasta tiesiog suvirinti metalą su metalu, rinkoms pradedant žvalgytis į pasyviojo būsto standartus, kartelė kyla vis aukščiau, ir konstruktyve atsiranda įvairių termoizoliacinių detalių.“

Pavyzdžiui, tvirtinant balkoną pridedama tam tikrų šalčio tiltą nutraukiančių detalių. Laiptų elementuose montuojamos tam tikros detalės garsui slopinti ar šilumos izoliacijai – jei laiptai sujungiami su lauko siena. Visi šie nematomi elementai, pasak „Ukmergės gelžbetonio“ projektų vadovo, komplektuojami pagal projektuotojų pageidavimus. „Turime su tuo taikytis, įsivesti naujovių, kad galėtume konkuruoti, keliauti su šiandiene rinka“, – komentavo V. Kelevičius.

Pasiryžę pasinaudoti durų keitimo mada Šarvuotas lauko duris gaminanti įmonė „Asmodas“ Švedijos rinkoje dirba jau treti metai. Ir jau antrą kartą dalyvauja parodoje „Nordbygg“. Prasidėjus durų keitimo vajui jos verslui čia – itin palankios sąlygos. „Įsigyti saugesnes duris čia dabar tokia pat mada, kaip ir prieš gerą dešimtmetį – Lietuvoje, – sakė įmonės eksporto vadovas Robertas Mecius. – Jei tik kaimynas pasikeis, naujų durų prireiks ir kitam.“

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad