Penkeri metai – toks terminas, praėjusios kadencijos Vyriausybės vertinimu, turėtų būti numatytas ir pakankamas statybų sektoriaus skaitmeninimui. Šio proceso šerdis – statinio informacinio modeliavimo (ang. Building Information Modeling, BIM) diegimas, bet idėjos iniciatoriams rūpėjo apimti platesnį problemų lauką. Tad šiuo metu kuriamame ilgalaikiame plane dėliojamos visos efektyvų BIM naudojimą užtikrinančios priemonės.
Nacionalinė sistema – pagal užsienio praktiką
Pasak Aplinkos ministerijos (AM) Statybos ir būsto departamento Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjo Dainiaus Čergelio, naujos kadencijos politinė AM vadovybė pozityviai vertina statybų sektoriaus skaitmeninimo idėjas ir ieškos galimybių įgyvendinti su jomis susijusias priemones. Tiesa, pabrėžiama, kad idėjos ir priemonės gali būti įgyvendinamos tik aktyviai prisidedant ir dalyvaujant statybų sektoriaus verslo bei akademinei bendruomenei.
Pirminį priemonių, reikalingų statybų sektoriaus skaitmeninimui, poreikį sudėliojo praėjusios kadencijos aplinkos ministro įsakymu sudaryta darbo grupė. Dirbo būrys įvairių sričių specialistų, buvo atlikta ir speciali studija, kurioje išanalizuoti statinio gyvavimo ciklo procesai Lietuvoje, statybų sektoriaus skaitmeninimo srityje pirmaujančių valstybių praktika. Šios studijos pagrindu parengti siūlymai dėl esminių priemonių, kurias reikėtų įgyvendinti Lietuvoje. Techninius sprendimus detalizuoti siūloma vėliau, atlikus papildomas analizes.
Dainius Čergelis
„Suprantama, mechaniškai perkelti kitų valstybių patirtis į Lietuvos praktiką neišeina. Tiesa, nors šiandien Europos Sąjungos (ES) valstybės narės diegia savo nacionalines priemones ir tikisi tam tikro konkurencinio pranašumo, tikėtina, kad ilgainiui ES reikės ieškoti ir bendrų priemonių, nes nacionalinių naudojimas, matyt, kurs kliūtis prekių ir paslaugų judėjimui“, – komentavo D. Čergelis.
Pradžia – norminių dokumentų rengimas
Dainius Čergelis.
Užsienio valstybių praktika rodo, kad viena esminių užduočių skaitmeninant statybų sektorių turėtų būti BIM norminių dokumentų komplekso, tai yra standartų, metodikų, rekomendacijų ir pan., sukūrimas. Kaip tik normatyvinė bazė yra vienas esminių dalykų planuojant BIM sistemos diegimą nacionaliniu mastu.
Kitas labai svarbus etapas – nacionalinio statybos informacijos klasifikatoriaus sukūrimas. „Tam, kad būtų įvesta bendra sistema ir tvarka, reikia, kad medžiagas, procesus, statinius visi klasifikuotų ir koduotų pagal vieningą klasifikatorių. Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas – tai vieninga kalba, būtina, kad visi statinio gyvavimo ciklo proceso dalyviai keistųsi tiksliais duomenimis visuose statinio gyvavimo ciklo procesuose. Statybos informacijos klasifikavimas ir kodavimas užtikrina, kad visuose statinio gyvavimo ciklo etapuose būtų naudojamos vienodos komponentų klasės ir kodai, kad duomenų mainų ir jų perdavimo metu komponentų klasės bei kodai išliktų stabilūs, vienodai interpretuojami ir nedubliuojami. Svarbu, kad vienodai būtų suprantamas kiekvienas procesas, kad būtų aiškios medžiagų eksploatacinės ypatybės, matavimo vienetai ir dar – kad dėl visa to procesus būtų galima kuo plačiau automatizuoti“, – aiškino AM Statybos sektoriaus pažangos ir statybos produktų politikos skyriaus vedėjas.
Lavintis teks visam sektoriui
Skaitmeninei statybai turės ruoštis visas sektorius: statinio informacinis modeliavimas turėtų tapti viena būtinų disciplinų visiems statybines specialybes pasirinkusiems studentams.
„Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) jau kelintus metus savo iniciatyva statinio informacinį modeliavimą siūlo kaip atskirą studijų specializaciją magistrantams. Tačiau reikia platesnio diegimo, kad šiuos specialistus ruoštų daugiau aukštųjų mokyklų. Jie turi gebėti tuos statinio informacinio modeliavimo procesus koordinuoti, realizuoti ir padėti tiems, kurie tos specializacijos neturės, bet tuose procesuose turės neišvengiamai dalyvauti“, – komentavo D. Čergelis.
Greta šių pagrindinių su statinio informaciniu modeliavimu susijusių darbų, pasak AM atstovo, turėtų atsirasti vietos ir įrankiams, kurie būtini norint visa apimtimi naudotis BIM teikiamomis galimybėmis ir efektyviai valdyti savo turtą. Pavyzdys – informacinė sistema, užtikrinanti centralizuotą erdvinių topografijos ir inžinerinės infrastruktūros duomenų teikimą, priėmimą, gavimą, tikrinimą bei tvarkymą.
Pasirengimas permainoms nėra greitas
Tiems, kurie stebisi statinio informacinio modeliavimo diegimui Lietuvoje numatytu terminu, D. Čergelis pateikia britų, kurie yra šio proceso Europoje lyderiai, pavyzdį. Jungtinėje Karalystėje intensyvios diskusijos apie statinio informacinį modeliavimą prasidėjo 2010 metais, kai pačiame ekonominės krizės įkarštyje buvo ieškoma sprendimų, kaip statybų sektorių padaryti efektyvesnį, technologiškai pažangesnį, o 2011 metais buvo suformuotas reikiamų veiksmų planas.
„Po to jie penkerius metus intensyviai dirbo, kad dabar galėtų reikalauti naudoti statinio informacinį modeliavimą vykdant tam tikros vertės viešojo sektoriaus statinių statybos projektus: pasirengė tuos pačius normatyvinius dokumentus, klasifikatorių, apmokė savo statybų sektorių tiek, kiek tai buvo įmanoma.
Nuo 2016 metų balandžio Jungtinė Karalystė buvo viena iš nedaugelio ES valstybių, nustačiusių, kad viešasis sektorius negali įgyvendinti didesnių projektų be tam tikrus reikalavimus atitinkančio BIM taikymo. BIM diegimas – tikrai ilgas procesas, nes tai yra fundamentalus pokytis statybose“, – pabrėžė D. Čergelis.
Taupomos viešojo sektoriaus lėšos
BIM diegimas neišvengiamas norint efektyviau naudoti ir projektavimo, ir statybos išteklius bei lėšas. Ir šiuo atveju, kaip rodo Jungtinės Karalystės ir Skandinavijos valstybių pavyzdys, išlošia pirmiausia valstybė.
„Daugiau kaip 50 proc. visų materialinių investicijų kalbant apie statinių statybą yra valstybės, tai yra viešojo sektoriaus pinigai vienokia ar kitokia forma. Mes kalbame apie milijonų sutaupymą dėl efektyvesnio jų naudojimo. Didžiules sumas sudaro kiekvienas procentas. Tad kuo efektyviau tuos pinigus galima panaudoti, tuo didesnė nauda valstybei“, – sakė D. Čergelis.
Rinkoje jau girdėti nuogąstavimų dėl to, kad mažosios įmonės nepajėgs konkuruoti su stambiosiomis, jau išbandžiusiomis BIM privalumus.
„Tai ypač jautrus dalykas, – pripažino D. Čergelis. – Tačiau jau ir dabar tam tikra dalis mažųjų rinkos žaidėjų mato statinio informacinio modeliavimo programinės įrangos diegimą kaip neišvengiamybę. Norint būti konkurencingam užsienio, ypač Skandinavijos, rinkose, kitų variantų tiesiog nėra.“
Sustiprintų pasitikėjimą statybininkais
Dalius Gedvilas.
Septyniolika statybų sektoriaus asocijuotų struktūrų jau pasirašė bendrą susitarimą ir siūlymus naujajai valdančiajai daugumai Seime ir naujajai Vyriausybei dėl statybų industrijos Lietuvoje skaitmeninimo, tam reikiamų teisės aktų priėmimo.
„Naujoji Vyriausybė gali padaryt žymų pokytį teisinėje statybų sektoriaus aplinkoje, suteikdama galimybę statybos dokumentus tvarkyti ne popieriuje, o skaitmeniniame formate. Statybų sektorius jau dabar turi galimybę dirbti skaidriai, nesibylinėdamas teismuose. Skaitmeninimas padės to išvengti“, – įsitikinęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Anot jo, statistika rodo, kad Lietuva per pastaruosius dešimt metų yra lyderė Europoje pagal bylinėjimąsi statybų procese. VGTU specialistai yra atlikę studiją ir išanalizavę, dėl ko šiuo laikotarpiu bylinėjosi mūsų šalies statybos įmonės, kokių instancijų teismus pasiekdavo bylos ir pan.
„Jeigu sergantis žmogus ateina pas gydytoją, jam nustatoma diagnozė. Tai padarius skiriamas gydymas. Statybų sektoriaus ligos di agnozė nustatyta. O vienas pagrindinių dalykų gydant ligą – paspartinti skaitmeninimo procesą: įteisinti brėžinių 3D formatą, ekonomiškai naudingiausius kriterijus konkursuose, apibrėžti pastato gyvavimo ciklą ir kitus būtinus dalykus. Naujajai valdžiai reikia parodyti politinę valią ir žengti tvirtus žingsnius skaitmeninimo link“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Valstybės įsipareigojimai čia itin svarbūs – verslui bandant plėtoti šią naujovę be jos paramos, atsiras grandinė sisteminių klaidų. O tai dar labiau kels nepasitikėjimą statybininkais.
„Kai lietuvių paklausiama nuomonės apie statybininkus, ji dažniausiai būna neigiama. Tačiau uždavus tą patį klausimą švedams ar norvegams, jų požiūris į lietuvius statybininkus tikrai geras. Lietuviai ten dirba novatoriškai, naudoja šiuolaikines technologijas, pateisina užsakovų lūkesčius. Todėl sektoriaus skaitmeninimas Lietuvoje turi didelę prasmę“, – neabejoja D. Gedvilas.
Nemato jokių keblumų
Laura Nalivaikienė.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkė Laura Nalivaikienė skaitmeninimo pradžia Lietuvoje laiko „Infostatybos“ įdiegimą – ji pradėta kurti dar 2003 metais, o veikti – 2008-aisiais.
„Infostatyba“ vis dar sulaukia nemažai kritikos dėl techninių trikdžių, dėl to, kad čia negalima įkelti didesnės apimties informacijos, nepatogu dirbti ir t. t. Tačiau problemų vis mažiau, sistema nuolat atnaujinama.
„Labai daug nusiskundimų atsirado ne dėl pačios sistemos trukdžių. Tiesiog kilo pasipiktinimas: kodėl reikia naudotis naujovėmis, pasirašyti elektroniniu parašu? Dėl pastarojo skrido bene daugiausia kritikos strėlių, mat žmonėms nebuvo aišku, kas tas elektroninis parašas. Ypač projektuotojams ir statybininkams. Pernai visi jie mokėsi pasirašinėti elektroniniu parašu. Triukšmas buvo didelis, bet panašu, kad šia naujove jau išmokta naudotis“, – sakė L. Nalivaikienė.
Norėtų privačiojo sektoriaus indėlio
VTPSI vadovė nenori sutikti su kartais girdimomis replikomis, kad Lietuvos statybų sektorius neskaitmenintas ir yra akmens amžiuje palyginti su Vakarų Europos valstybių statybų sektoriumi: dokumentus statybos leidimams gauti reikia pateikti skaitmeniniu formatu, leidimai irgi išduodami tokiu formatu, elektroninis parašas galioja.
„Mums rekomenduojama pažiūrėti, kokias informacines sistemas naudoja išsivysčiusios valstybės. Pažiūrėjome. Ir galime drąsiai tvirtinti, kad tokios sistemos, kokia įdiegta Lietuvoje, Lietuvoje, beveik niekas neturi – esame savotiškas flagmanas. Bėda gal ta, kad mūsų statybų sektorius dar nesubrendęs skaitmeninimui, yra tik pavienių kompanijų, kurioms tai nėra naujovė. O visi kiti dar nesupranta, kam to reikia“, – teigė L. Nalivaikienė.
Jos teigimu, Lietuva nuo išsivysčiusių valstybių skiriasi tuo, kad dar neturi patvirtintų standartų. Antai Vokietijoje ar Norvegijoje viskas standartizuota iki smulkmenų, ir pagal tai pritaikomos informacinės sistemos – viešųjų pirkimų, kvalifikacinių reikalavimų ir kitos.
VTPSI vadovė atkreipė dėmesį, kad mūsų valstybė į informacines sistemas yra investavusi labai daug pinigų. O Vakaruose statybų sektoriaus skaitmeninimą inicijuoja pats verslas, ir jis į tai investuoja.
„Pavyzdys – elektroninis statybos žurnalas. Yra privačios įmonės, kurios sukuria programas ir jas pardavinėja. Kaip ir buhalterines. Jeigu privačiajam sektoriui patogu turėti elektroninį statybos žurnalą, jis ir turi į tai investuoti. Juk taip bus patogiau pačioms įmonėms“, – sakė L. Nalivaikienė.
Kitas klausimas – BIM. Milžiniškos apimties informacijai įkelti reikalingi didelių pajėgumų serveriai, jų išlaikymas kainuotų nemažai. L. Nalivaikienės pozicija tokia pat ir šiuo atveju: jeigu tai reikalinga privačiajam verslui, šis privalo prisidėti piniginėmis lėšomis.
„Mano manymu, dabartinis reikalavimas pateikti informaciją „pdf“ formatu yra optimalus, kol kas šis formatas yra geriausias: jo tikrai niekas negali neleistinai koreguoti, tai yra patikima. Klausimas lieka toks: kokį kiekį duomenų reikia pateikti, kad nebūtų nereikalingai užimamos laikmenos? O jeigu norima matyti informaciją BIM sistema, galima tiesiog pridėti nuorodą, kur rasti informaciją. Tačiau tuos didelius kiekius informacijos jau turėtų išlaikyti ir jais rūpintis privatusis verslas“, – įsitikinusi L. Nalivaikienė.
Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2016 / 6.
