Top Baneris

Statybos projektų vadovų karjeros posūkiai: ir į Rytų, ir į Vakarų rinkas

2014 balandžio 6 d.
Pasidalykite straipsniu

Statybų valdymo bendrovės „Inresco“ direktorius Giedrius Ivaška kartą per mėnesį skrenda į Rumuniją, kelis kartus dažniau keliauja į Latviją. Ir vienoje, ir kitoje šalyje sėkmingai dirba jo vadovaujama įmonė. Tuo, kad namo grįžta tik savaitgaliais, G. Ivaška nesiskundžia – tai įprasta daugeliui statybų sektoriaus darbuotojų, tai – jo paties pasirinkimas: „Gyveni ten, kur dirbi. Ir dirbant Lietuvoje gali tekti gyventi kitame mieste nei šeima. O man tiesiog nesinori prarasti sukauptos darbo užsienyje patirties.“

Vertinamas specialisto universalumas

Požiūrio į darbą, mentaliteto ir vertybių skirtumai – tai faktoriai, kuriuos, siekiant užsakovo pageidaujamo rezultato, tenka įvertinti ir suvaldyti užsienyje dirbantiems aukšto rango statybų vadovams. 41-erių G. Ivaška turi ką palyginti – per keliasdešimt veiklos metų, pradėjęs nuo meistro, pasiekė projekto vadovo poziciją ir sėkmingai tvarkėsi su šiomis funkcijomis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Kodėl kvietimai dirbti statybos projektų vadovais lietuviams keliauja ir iš Rytų, ir iš Vakarų? G. Ivaška nekelia tautiečių ant pjedestalo, nors primena, kad dar sovietiniais laikais lietuviai buvo laikomi gerais statybininkais. Šiandien Vakarų kompanijos, spėja jis, lietuvių specialistų pageidauja pirmiausia dėl to, kad juos samdyti gerokai pigiau nei Vakarų europiečius ir jie ne ką prastesni. Daugeliu atvejų – ir universalesni. Ir tai lemia ne tik palyginti plataus profilio universitetinės studijos, bet ir tai, kad iki pasiekdami projekto vadovo lygį specialistai įprastai jau būna perėję visus svarbiausius etapus: ir statybose dirbę, ir joms vadovavę – tokiems nereikia aiškinti, kas vyksta apačioje. Svarbus privalumas yra ir anglų kalbos mokėjimas.

G. Ivaška juokauja – gal kiek kitokie reikalavimai yra vykstantiesiems dirbti į Kazachstaną, kur ne mažiau nei kokybės geidžiama galimybės pasigirti, kad statė ne vietiniai, o medžiagos yra tam tikros ir už atitinkamą kainą.

Spalvingiausia patirtis – iš Venesuelos

Pašnekovas pripažino – jo vadovaujamos įmonės komandai dirbti svečiose šalyse šiandien tiesiog paprasčiau: nėra didelės prasmės pulti į konkurencines kovas Lietuvoje, kur yra nemažai stiprių toje pat srityje besispecializuojančių įmonių, kai kitapus sienos galima darbuotis ramiai. Latvijoje, pasak G. Ivaškos, statybų valdymo įmonėms veiklos netrūksta. Ir biurų pastatų, ir gyvenamojo būsto statybos projektams vadovaujantys „Inresco“ specialistai stebisi kartais pietietišką primenančiu latvių kolegų darbo stiliumi. Šie į darbą ramiai gali ateiti pusę dešimtos, o 16 valandą jau nebeatsiliepia į skambučius. „Galbūt jų galvose dar statybų pakilimo laikotarpis, kai Latvijoje milijonus investavo rusai, – svarstė G. Ivaška. – Ir šiandien visi važinėja prabangiomis mašinomis didelio vargo neįdėję.“

Spalvingiausią patirtį kaip statybos projektų vadovas G. Ivaška parsivežė iš Venesuelos. Marakai mieste, maždaug už 100 kilometrų nuo Karakaso, G. Ivaška dirbo 2010–2012 metais. Lietuvoje statybos stagnavo, ir G. Ivaška tuomet vedė derybas dėl vieno projekto Minske. Užsakovas turėjo projektų ir Venesueloje, su kuria Baltarusiją sieja vadinamoji tautų draugystė – ekonominis ir politinis bendradarbiavimas. Baltarusiai rengėsi Lietuvos masteliams nesuvokiamo dydžio socialinio būsto projektams. Vienas jų buvo 72 penkių aukštų daugiabučių, iš viso – 2650 butų, mokyklų, darželių, maldos namų statyba.

Per dvejus metus – 72 daugiabučiai

Marakai mieste (Venesueloje) lietuviai vadovavo įspūdingo masto socialiniobūsto statybos projektui.

Marakai mieste (Venesueloje) lietuviai vadovavo įspūdingo masto socialinio
būsto statybos projektui.

Užsakovas lietuvių paprašė nuvykti į Venesuelą įvertinti, kaip baltarusių statybos įmonės atstovai pasiruošę statybai. „Blogai ten buvo viskas, – prisiminė G. Ivaška, – pradedant projekto vadovu baltarusiu, kuris turėjo tik vadovavimo „strojbatui“ – kariniam statybų būriui – patirties, baigiant architektu, kuris, tiesa, laikė save vienu iš dešimties geriausių pasaulio architektų… Atitinkamas buvo ir visų žemesnių grandžių pasirengimas.“


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video