Top Baneris

Statybinių medžiagų rinkoje niaukiasi dangus

2018 vasario 12 d.
statybinės medžiagos
SA archyvo nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Apie tai kalbama nenoriai. Tačiau tai neišvengiamai artėja – statybinių medžiagų kainų šuolis. Būsto pardavėjai apie didėsiančias kainas šneka pasimėgaudami, o medžiagų gamintojai šios temos vengia dėl kelių priežasčių. Visgi spėliojama, ar bus žengti tokie spartūs žingsniai, kokie buvo prieš dešimtmetį, prieš krizę.

Judama mažais žingsniukais

Iš pažiūros neatrodo, kad pastaraisiais metais statybinės medžiagos brango. Prekybos centrai Lietuvoje nuolat vilioja akcijomis ir vartotojai jomis džiaugiasi. Didelė konkurencija iš tiesų pristabdo nuo noro išsišokti su kainomis.

„Statybos ir architektūros“ kalbinti medžiagų gamintojų atstovai nenorėjo būti oficialiai įvardyti – kad neatskleistų kortų konkurentams. Dažnas jų prisiminė, kad prieš krizę drovumas buvo išnykęs.

„Žinoma, ir tuomet pirmi žingsniai padidinti kainą nebuvo drąsūs. Tačiau pamėginome – pirkėjai nesureagavo, pirko kaip pirkę. Tuomet po dviejų savaičių vėl kilstelėjome produkcijos kainą 15 procentų. Vėl jokios reakcijos. Tad kam parduoti pigiau, jeigu galima brangiau“, – prisiminė vienos kompanijos atstovas.

Prieš krizę statybinių medžiagų gamintojai kainas didino bemaž kas dvi savaites. Pirkėjai apie nuolaidas jau neklausinėdavo, didžiausia nuolaida tuo metu buvo tai, kuris gamintojas greičiau pateiks laukiamą produktą.

Kompanijų atstovai praėjusių metų pabaigoje kalbėjo, kad dabar situacija yra analogiška buvusiai prieš krizę. Ne kainų augimo prasme, o produkcijos pristatymo. Paklausa yra didelė, o produkcijos, užsakius jos didesnį kiekį, reikia laukti mažiausiai dvi savaites.

„Nebus nieko nuostabaus, jeigu, esant tokiai paklausai, kainos šaus į viršų. Gamintojai jau tikrai atsistojo prie starto linijos ir turbūt bando vieni kitų nervus, kuris išdrįs pirmasis“, – sakė izoliacines medžiagas gaminančios kompanijos atstovas.

Kita vertus, žvelgiant į statistiką, negalima sakyti, kad kainos stoviniuoja vietoje. Antai kai kurių produktų kainos Europos rinkose kas ketvirtį augo bemaž po 15 procentų.

Lietuva yra kažkoks unikalus kraštas. Nors žaliavos čia brango, galutinė produkcija netgi pigo. Kalbu apie polistireninį putplastį. Jo gamintojai išaugusias sąnaudas pasiėmė ant savų pečių.Arturas Indičianskis

Mato du kelius

a indicianskis 230

Arturas Indičianskis.

Kompanijos „BASF“, tiekiančios žaliavą izoliacinių medžiagų gamintojams, atstovas Arturas Indičianskis sako matantis nesveiką konkurenciją tarp gamintojų.

„Įnirtingoje konkurencinėje kovoje daugelis gamintojų kainas nuleido žemiau grindų lygio. Ir tai lemia nuostolius jiems patiems. Todėl dabar atė jo toks laikas, kai galimi du keliai: arba pakeliama produkcijos kaina, arba iškeliama balta vėliava“, – atviravo A. Indičianskis.

Jo teigimu, nuo praėjusių metų pradžios nemažai žaliavų brango ir tą diktavo smarkiai išaugęs jų poreikis visame pasaulyje. Iš anksto pasirūpinti pigesne žaliava lietuviai gamintojai nemato prasmės, nes daugelis jų nemažai produkcijos gamina „į sandėlį“, iš kurio prireikus greitai pateiktų klientams.

„Rinkoje įprasta, kad, brangstant žaliavoms, brangsta ir iš jos gaminama produkcija. Lietuva yra kažkoks unikalus kraštas. Nors žaliavos čia brango, galutinė produkcija netgi pigo. Kalbu apie polistireninį putplastį. Jo gamintojai išaugusias sąnaudas pasiėmė ant savų pečių. Jie turbūt tikėjosi, kad greitai žaliavos atpigs, bet taip neįvyko“, – kalbėjo A. Indičianskis.

Jis pripažino, kad žaliavos polistireniniam putplasčiui gaminti vienu metu pabrango apie 50 proc., o gamintojai galutinės produkcijos kainą jeigu ir didino, tai labai nežymiai. Nepaisant to, kad apyvarta augo, pelningumas smarkiai krito.

Kompanijos „BASF“ atstovas mato, kad Lietuvoje termoizoliacinių medžiagų poreikis yra palyginti didelis. Bet gamintojai aršiai konkuruoja, dėl to galutinio produkto kainos mažėja, nepaisant augančios žaliavų kainos.

„Tenka girdėti nusistebėjimų, kodėl iš naftos produktų gaminama žaliava brangsta, jeigu naftos kaina pasaulinėse rinkose krenta. Visgi žaliavos kainai didžiausią įtaką turi paklausa. Ne tik Lietuvoje, ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Jeigu, pavyzdžiui, Azijoje žaliavos poreikis yra didelis ir ten kainos ima kilti, jos lemia ir kainas Europoje“, – sakė A. Indičianskis.

pixabay.com nuotr.

Didžiausias šuolis jau įvyko?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per metus (nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. spalio) statybos sąnaudos padidėjo apie 3 procentus. Tačiau statybinių medžiagų kainų vaidmuo čia nelabai žymus, daugiausia įtakos tam turėjo augęs darbo užmokestis.

Statybų specialistai jau pernai metų pabaigoje pradėjo skaičiuoti, kiek šiemet brangs statybos. Tiesiogiai nepasakoma, kad statybų išlaidos didės dėl augsiančių medžiagų kainų. Priežastis nurodoma kita – nuo metų pradžios įsigaliojęs reikalavimas statyti A+ energinio naudingumo klasės pastatus.

Specialistai akcentuoja, kad A+ energinio naudingumo klasė pirmiausia sietina su kokybe: atliekamų darbų bei naudojamų medžiagų ir įrenginių. Neoficialiai kalbama, kad rinkoje žinomų medžiagų gamintojams padidinus kainas dėl paklausos, jų pėdomis nesibodės sekti ir visi kiti. Čia jau galios tokia taisyklė – jeigu visi kelia kainas, kodėl mums to nedaryti? Teliks klausimas, kiek smarkiai išaugs statybinių medžiagų kainos.

Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto lektorė Odeta Viliūnienė mano, kad dėl A+ energinio naudingumo klasės reikalavimų išlaidos statyboms turėtų išaugti vidutiniškai apie 5 procentus.

„Kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo didesnė jo kaina. Mūsų skaičiavimais, A energinio naudingumo klasės gyvenamojo namo statybų išlaidos yra maždaug 10–15 proc. didesnės nei B klasės namų. Projektuojant A klasės pastatus, naudojamos efektyvesnės termoizoliaciniu požiūriu medžiagos, įrenginiai, taip pat pabrangsta pats projektas, nes atsiranda tam tikrų privalomų dalykų: sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, kokybė. Tad šis scenarijus, įsigaliojus A+ energinio naudingumo klasės reikalavimams, vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai“, – teigė O. Viliūnienė.

Reikia nepamiršti, kad žmonių perkamoji galia per pastarąjį dešimtmetį nuo praėjusios krizės gerokai išaugusi, ypač didžiuosiuose miestuose. Antra vertus, atsirado didesnė konkurencija ir tarp vystytojų, reikia daugiau pastangų norint parduoti būstą.Mindaugas Statulevičius

Būsto kainai įtakos beveik nedarys

Mindaugas Statulevičius

Mindaugas Statulevičius.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius atsargiai vertina įvairias prognozes dėl būsto kainų kilimo ar dėl galimo kritimo. Nors nekilnojamojo turto vystytojai mato ateityje galimą kainų augimą.

„Reikia nepamiršti, kad žmonių perkamoji galia per pastarąjį dešimtmetį nuo praėjusios krizės gerokai išaugusi, ypač didžiuosiuose miestuose. Antra vertus, atsirado didesnė konkurencija ir tarp vystytojų, reikia daugiau pastangų norint parduoti būstą. O pirkėjams vis dar aktuali kaina. Kad būtų įrodyta didesnė būsto vertė, reikia įdėti daugiau pastangų“, – kalbėjo M. Statulevičius.

Jis irgi prognozavo, kad statybinės medžiagos brangs, tačiau jos būsto kainų augimo labai smarkiai nepaveiks. Daugiau reikšmės turės darbuotojų stygius ir dėl to kylantys atlyginimai. Įtakos turi ir didėjantys energinio naudingumo klasės reikalavimai, nors valdžios institucijos kiek amortizuoja šį procesą: suteikė papildomo laiko pasiruošti kokybiniam statybų šuoliui, sušvelnino kai kuriuos reikalavimus.

„Juk už viską galiausiai moka galutinis vartotojas – būsto pirkėjas. Džiugu, kad vis daugiau atsiranda tų, kurie įperka geros kokybės būstą miesto centre, sutinka mokėti už automobilių stovėjimo vietas. Bet dar nemažai yra tokių, kurie ieško pigesnio būsto, jo ieško užmiestyje, renkasi žemesnę energinio naudingumo klasę“, – sake M. Statulevičius.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2017 / 6.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video