• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Statinio informacinis modeliavimas: Vakaruose – norma, pas mus – mažai girdėta

2014 vasario 6 d.

Lietuvos statybų sektorius pratinasi prie naujo termino – statinio informacinio modeliavimo (ang. Building information modeling, BIM). Tiesa, dar labai pamažu – BIM pavadinimas nors ir girdėtas, tačiau mažai suprantančiųjų, kas tai yra.

Sąvoka – tarsi pokštas

Inžinerijos ir projektavimo bendrovės „Sweco Lietuva“ prezidentas Artūras Abromavičius įsitikinęs, kad praeis dar daug laiko, kol mūsų šalyje projektų rengimas pasitelkus statinio informacinį modeliavimą taps įprasta praktika. „Kalbančiųjų apie BIM yra labai nedaug, suprantančiųjų, kas tai yra – dar mažiau. Tad pas mus pati pradžių pradžia. Užsienyje statinio informacinį modeliavimą pirmiausia pasitelkia nekilnojamąjį turtą valdančios valstybės institucijos, tarsi parodydamos kelią privačiam sektoriui. Mūsų valdžios įstaigos irgi turi rodyti daugiau iniciatyvos. Projektavimo ir statybos klausimus kuruojanti Aplinkos ministerija supranta būsimas kryptis, Lietuvos statybininkų asociacija apie tai kalba, tačiau aišku, kad kelias tikslo link bus ilgas“, – mano A. Abromavičius.

Anot jo, inžinieriai apie BIM taikymą tarpusavyje diskutuoja vis dažniau, nes jie yra bemaž pirmieji statybų proceso grandinėje. Tarp statybininkų suprantančiųjų, kas yra statinio informacinis modeliavimas – vienetai. O politikams ir valdininkams BIM paminėjimas dar skamba kaip „bim bam“. Supratimas apie galimybę naudoti BIM, A. Abromavičiaus vertinimu, Lietuvoje yra bemaž embriono stadijoje. Todėl būtina rengti strategiją, numatyti konkrečius veiksmus, kad statinių informacinis modeliavimas būtų visiems suprantamas. Valdžios politika turėtų būti nukreipta į pažangą, tad rengiant projektus, kuriuos numatoma įgyvendinti naudojant biudžeto lėšas, projektavimas privalo būti atliekamas naudojant BIM.

„Modeliu naudojasi visi, kurie dalyvauja ne tik rengiant projektą, statant, bet ir eksploatuojant turtą. Visa dokumentacija, susijusi su projektavimu, projekto koregavimu ar statinio tobulinimu, būna aiškiai sudėliota. BIM aktyvina ir optimizuoja kiekvienos projekte dalyvaujančios grandies veiklą“, – sakė A. Abromavičius.

Kalbant apie statinio informacinį modeliavimą, tarptautiniame lygmenyje esame gana atsilikę – daugiau kaip 5 metus. Jeigu ir toliau bus delsiama žengti pažangius žingsnius, atotrūkis tik didės. Atėjus laikui įgyvendinti didelius tarptautinius projektus, gali kilti labai daug nesklandumų.

„Užsieniečiams BIM yra tas pats, kas mums dabar projektavimo programa „Autocad“. Prarandame konkurencinį pranašumą nedirbdami pažangiausiai“, – kalbėjo A. Abromavičius.

Pasigendama visumos

Blogiausia, anot specialistų, yra tai, kad projektą įgyvendinančios kompanijos dirba kiekviena sau, nėra visumos. Ir dažnai susiduriama su visišku chaosu, kai mėginama procesus sujungti.

Bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Mindaugas Ivanavičius prisiminė, kai projektuotojams vietoj 2D formato buvo pasiūlytas 3D. Ir tuomet nedaugelis suprato, kam visa to reikia. Tie, kurie išmoko dirbti nauju formatu, pamatė, kad galima viską numatyti kuo tiksliau: kur ir kaip kirsis sienos, kaip bus klojami inžineriniai tinklai, kur bus daromos jiems reikalingos ertmės.

2D formato brėžinyje to negalima numatyti ir kartais paliekama situacijų spėliojimams. Kai vykdant statybos darbus paaiškėja, kad ne viskas projekte tiksliai numatyta ir atlikti darbus pagal pateiktus brėžinius praktiškai neįmanoma, projekto įgyvendinimas stabdomas, kol viskas išsiaiškinama, randami tinkami sprendimai.

„Naudojantis BIM modeliu bemaž visus klausimus galima išspręsti projektavimo metu. Neaiškumų nelieka nei užsakovui, nei projektuotojui, nei rangovui“, – privalumus vardijo M. Ivanavičius.

Kalbant apie realias BIM taikymo galimybes, reikia atsakingai įvertinti formalius projektavimo standartų, principų užsienyje ir Lietuvoje skirtumus. Užsienio kompanijos dažnai skatina vienos stadijos projektavimą ir visa tai vadina „inžineringu“ (ang. Engineering). O Lietuvoje teisės aktais įtvirtintas projekto skaidymas į techninį ir darbo projektus, todėl neretai įgyvendinus pirmąją dalį medžiaga išdalijama skirtingiems projektuotojams ir kartais nebelieka ryšio tarp skirtingų projekto sprendinių – tenka vėl tikrinti, atlikti naujus skaičiavimus, įsitikinti, ar viskas parengta gerai, arba taisyti trūkumus. Vis dėlto toks skaidymas turi logikos ir prasmės, todėl reikalingos idėjos, kaip efektyviai harmonizuoti gerąją BIM praktiką ir normatyvinius vietos reikalavimus.

Užsienyje pirmoje stadijoje, turint galimybių studijas ir projektinius siūlymus, tvirtinama koncepcija. Projektuotojams pateikiant medžiagą šiems jau nekyla klausimų, koks turi būti projektas, kokius kriterijus jis turi atitikti.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad