• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Stadioną – į konservų dėžutes?

2012 liepos 15 d.

Su milijonais, sukištais į Nacionalinio stadiono ant sostinės Šeškinės kalno statybas, gali tekti atsisveikinti. Vis dažniau kalbama, kad stadiono projektas nebeatitinka šių dienų poreikių. Tačiau bene svarbiausia priežastis, kodėl sustojo projekto įgyvendinimas – jo nebereikia politikams.

„Statyba ir architektūra“ pasidomėjo, ar tikrai reikia dešimčių milijonų litų styrančioms konstrukcijoms konservuoti ir ką reikėtų su jomis daryti, jeigu įvyktų stebuklas ir stadiono statyba vėl tęstųsi.

Sąlygos – palankios konstrukcijoms

Kai maždaug prieš dešimtmetį prabilta apie galimybę tęsti sovietmečiu pradėtas stadiono statybas, pirmiausia susimąstyta, kaip elgtis su senomis gelžbetonio konstrukcijomis. Iš anksto nuogąstauta, kad jas būtų sunku išardyti, galbūt patogiau – sprogdinti, bet tam reikėtų tokio kiekio sprogmenų, kad į orą pakiltų pusė Vilniaus.

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pradėti viską nuo nulio nereikės – pamatinės konstrukcijos buvo paliktos pasitelkus tvirtinimo darbus. Ant konstrukcijų buvo išlietos naujos gelžbetonio kolonos, pradėtos montuoti surenkamosios konstrukcijos.

2008 metais vėl sustojus darbams susirūpinta, kad nevalia palikti atvirų konstrukcijų – jas reikia konservuoti. Bet tam pinigų jau neatsirado. Vienas labiausiai patyrusių šalies konstruktorių, bendrovės „Elvora“ direktorius Jakovas Mendelevičius, siūlo dėl to nedaryti tragedijos. „Galbūt ir mąstau netradiciškai, visada pasisakau prieš gelžbetonio konstrukcijų konservavimą. Tik pinigai išmetami, o konstrukcijoms konservavimas ne visuomet būna naudingas“, – teigė konstruktorius.

Ilgametė konstruktoriaus patirtis rodo, kad būdama prastos kokybės betone armatūra sparčiai koroduoja. Pavyzdys – senų daugiabučių balkonai. Ten, kur metalo konstrukcijos atviros, jų būklė patenkinama. Tačiau į gelžbetonio balkonus įžengti rizikinga. Kartais jie nukrinta ir patys.

Teoriškai betonas yra medžiaga, kuri sensta garbingai. Jo stiprumas esant palankioms sąlygoms laikui bėgant tik didėja – skaičiuojama, kad net iki 25 proc. J. Mendelevičiaus teigimu, ant Šeškinės kalno stūksančias konstrukcijas veikia natūrali ir tikrai neagresyvi aplinka. Konstruktorius išvardijo tris veiksnius, kurie daro neigiamą įtaką betono stiprumui. Pirmas – kai vanduo prasisunkia per betoną ir išplauna kalcio daleles – dėl to betonas išretėja, taigi tampa silpnesnis. Kitas – kai betoną veikia agresyvi, pavyzdžiui, rūgštinė, aplinka. Trečias – vykstanti kristalizacija.

„Nemanau, kad nors vienas šių veiksnių padarė įtaką stadiono konstrukcijų būklei. Jeigu betonas geros kokybės, armatūra jame liks apsaugota. Kritiškiausios vietos ten, kur armatūra liečiasi su betonu: čia vyksta elektrocheminė reakcija, ir armatūra tikrai veikiama korozijos. Atvira armatūra tik aprūdija, bet stiprumo nepraranda“, – patikino J. Mendelevičius.

Per dešimtmetį nesuirs?

Bendrovės „Elvora“ vadovo J. Mendelevičiaus manymu, jei būtų priimtas sprendimas tęsti darbus, ne taip seniai išlietų gelžbetonio konstrukcijų nereikėtų ardyti iki pagrindo, kaip buvo pasielgta anksčiau. Žinoma, prieš tęsiant darbus reikėtų įvertinti konstrukcijų būklę, išsiaiškinti, ar atmosferos poveikis joms tikrai nepadarė žalos.

„Aš esu eksperimentų, o ne teorinių išvadų šalininkas. Galima iškelti daug hipotezių, bet jas reikia patikrinti praktiškai. Esu atlikęs ne vieną eksperimentą, ir rezultatai parodė, kad atviras konstrukcijas aplinka neigiamai nepaveikė. Manau, kad dešimtmetis ar net dvidešimtmetis stadiono konstrukcijų tvirtumo neturėtų paveikti. Jeigu ir po tiek laiko bus priimtas sprendimas tęsti darbus, ardyti tikrai teks nedaug“, – įsitikinęs J. Mendelevičius.

Jis atkreipė dėmesį, kad ruošiantis konservuoti konstrukcijas pirmiausia reikia labai gerai išsiaiškinti, kokie vidiniai procesai jose vyksta. Viena dažniausių klaidų – konservavimas tiesiog uždengiant konstrukcijas vandeniui nelaidžia plėvele. Pasak konstruktoriaus, mūro sienas po tokio konservavimo galima iš karto griauti, gelžbetoniui tokia apsauga irgi padaro nemažai žalos. Uždangos neleidžia išgaruoti susikaupusiai drėgmei, ir po šalnų tokios konstrukcijos sutrūkinėja.

„Konservuoti galima ir montuojant virš konstrukcijų įvairius stogelius, tačiaušiuo atveju vargu ar to reikia. Nebent norima tokiu būdu išplauti pinigus“, – komentavo J. Mendelevičius.

Suma – iš oro

1987 metais pradėto statyti Nacionalinio stadiono statybos darbai netrukus sustojo. Priėmus sprendimą baigti statybas, bemaž du dešimtmečius styrojusios konstrukcijos buvo išardytos – išlietos naujos. Tačiau 2008 metais darbai vėl sustojo.

Praėjusių metų pabaigoje imta kalbėti, kad būtina atlikti stadiono griaučių konservavimo darbus. Įvardyta ir tam reikalinga suma – maždaug 10 mln. litų. Sostinės savivaldybės pareigūnai įsitikinę, kad konservavimo darbus reikia pradėti kuo greičiau, nes delsimas konstrukcijoms gali būti pražūtingas.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad