• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Sprendimas norintiems dirbti Senamiestyje – konversija

2018 gruodžio 10 d.
projektas paupys 2
„Paupio“ verslo kvartalas. Projekto vizual.

Nors centrinėje Vilniaus miesto dalyje susiformavusi didžiausia biurų pasiūla, aukščiausią kartelę keliantiems verslams pasirinkimo vis dar stinga. Specialistų teigimu, sprendžiant svarbius būsimiems patalpų nuomininkams klausimus sostinės senamiestyje tenka įveikti nemažai kliūčių. Vienas iš sprendimų ieškant ir nekilnojamojo turto vystytojus, ir nuomininkus tenkinančių išeičių – konversija.

Kaip pastebi vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas, nukreipę akis į Vilniaus senamiestį aukštos kokybės biurų nuomininkai susiduria su itin ribotu pasirinkimu.

„Kalbant apie išskirtinių ir modernių biurų segmentą senamiestyje, pasirinkimą riboja natūralūs veiksniai: paveldo reikalavimai, senųjų pastatų erdvių planavimo neatitikimas dabartiniams poreikiams, taip pat ir brangūs, o kartais paprasčiausiai neįmanomi parkavimo sprendimai. Todėl aukštai kartelę keliantiems verslams reikalingas galimybes užtikrinančius pastatus galime suskaičiuoti ant pirštų“, – teigia L. Savickas.

Bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Mindaugas Kulbokas akcentuoja, kad senamiestyje darbo erdvių dairosi išskirtinumo ir aiškaus identiteto galimybių ieškančios įmonės, kurių vadovai dažniausiai dar turi ir specifinių reikalavimų.

„Unikalumo ieškantys įmonių vadovai paprastai nenori keltis į bendrus biurų pastatus, nes juose nemato išskirtinumo. Jiems tai reiškia problemą save aiškiai identifikuoti, atskirti nuo kitų panašių bendrovių. Pavyzdžiui, kūrybinės agentūros, kai kurios teisininkų ir advokatų bendrovės, verslo konsultantai dažnai save identifikuoja pasirinkdami išskirtinius pastatus senamiestyje, ant kurių galėtų pakabinti tik savo iškabą. Nesenas pavyzdys – bendrovės „E&Y“ paskelbimas apie savo biuro Vilniuje perkėlimą į „Paupio“ verslo kvartalą, rodantis išreikštą kompanijos išskirtinumą labai aiškiai apibrėžtoje unikalioje teritorijoje, kuri atitinka ir darbuotojų motyvavimo funkciją“, – dėsto M. Kulbokas.

L. Savicko pastebėjimu, toks pavyzdys įmonės vadovams yra sėkminga galimybė sujungti svarbiausius bendrovei ir jos klientams kriterijus.

„Paupio“ verslo kvartalas. Projekto vizual.

„Paupio“ verslo kvartalas. Projekto vizual.

„Įmonių vadovai, gaudami labai aiškų jų vietos ir statuso apibrėžimą, sykiu gali užsitikrinti ir tokius privalomus sprendimus, kaip aukšta pastatų įrengimo kokybė, modernūs technologiniai sprendimai, biuro eksploatavimo paslaugų paketas, užtikrintos automobilių stovėjimo vietos klientams ir didesnis darbuotojų pasitenkinimas. Ypač tai pasakytina apie naujos statybos biurus, kurie leidžia išspręsti daugybę senamiesčiui būdingų problemų, susijusių su technologinėmis, parkavimo ir kitomis galimybėmis“, – išskiria ekspertas.

Anot L. Savicko, vystytojams svarbu užtikrinti ir kasdienius darbuotojų poreikius, todėl greta šiuolaikiškų biurų iš anksto numatomos erdvės maitinimo įstaigoms, įvairioms paslaugų bendrovėms ir parduotuvėms.

M. Kulbokas priduria, kad nekilnojamojo turto kompanijų, kurios vysto projektus senamiestyje ir greta jo, sėkmė priklauso nuo to, kiek jos išnaudos galimybę atitikti pagrindinius unikalių erdvių ieškančių bendrovių reikalavimus.

„Centrinėje Vilniaus dalyje vienas iš svarbių reikalavimų yra automobilių stovėjimas. Tai yra logiškas reikalavimas, nes miesto centrinė dalis susiduria su disproporcija tarp stovėjimo vietų poreikio ir pasiūlos. Kiti du svarbūs kriterijai – tvarumas, apimantis įvairius energinio efektyvumo sprendimus, ir išmanumas, automatizuotomis pastatų valdymo technologijomis užtikrinantis didesnį biurų funkcionalumą. Su šiais trimis suformuotais kriterijais šiandien didžioji dalis verslo vadovų pradeda biuro paieškas: tiek senamiestyje, tiek kitose miesto vietose“, – atkreipia dėmesį M. Kulbokas.

Anot M. Kulboko, didelė dalis šiuolaikiškų įmonių greta išskirtinumo paieškų turi ir kitą varančiąją jėgą renkantis biurų erdves – darbuotojų nuomonę. „Ji yra viena dažniausių paskatų keisti biurą, sakyčiau, kad – tiesiog masinis sindromas. Tačiau jis logiškas dėl vienos paprastos priežasties: rinkoje darbuotojai jau įprato dirbti geromis arba net geriausiomis sąlygomis, kokias gali suteikti darbdavys, kuris taip pat mato, kad patogiai dirbdamas darbuotojas gali būti daug produktyvesnis. Todėl milžiniškos konkurencijos dėl kai kurių specialistų rinkoje kontekste biuras virsta solidžiai motyvuojančiu faktoriumi“, – atkreipia dėmesį specialistas.

„Paupio“ verslo kvartalas. Projekto vizual.

„Paupio“ verslo kvartalas. Projekto vizual.

M. Kulboko teigimu, problema yra tai, kad kai kuriuose biuruose miesto senamiestyje darbdaviai tiesiog fiziškai nebegali užtikrinti taip trokštamo modernumo.

„Senamiestyje nėra daug naujų biurų – dažniausiai tai yra tam tikra rekonstrukcija, kuri dėl imperatyvių paveldo dalykų neleidžia pritaikyti tam tikrų išmanių sprendimų. O išmanūs technologiniai sprendimai, tokie, kaip aktyvios darbo vietos, kurias darbuotojas rezervuojasi iš anksto, susitikimų patalpų rezervavimas, įvairūs kiti funkcionalumo sprendimai yra norimi ir senamiesčio biuruose. Klientai reikalauja ne vien gražių sienų, bet kad biuras veiktų funkcionaliai ir būtų galima daryti daug sprendimų vienu metu“, – atskleidžia ekspertas.

Anot L. Savicko, vienas efektyviausių būdų spręsti šias problemas yra pramoninių patalpų sostinės centre konversija į šiuolaikines gyvenamąsias ir darbo erdves.

„Šiuo metu Vilniuje įgyvendinamas „Architektūros parko“ planas, kurį vykdant bus konvertuota senamiesčio teritorija tarp Maironio gatvės ir Belmonto parko. Jo pirmajame ir svarbiausiame etape – „Paupio“ rajone – vien verslo reikmėms bus pastatyta 14 tūkst. kvadratinių metrų ploto šiuolaikiškų pastatų, užtikrinančių visus darbdavių poreikius“, – pavyzdžiu argumentuoja L. Savickas.

Kalbėdamas apie nuomininkus, L. Savickas išskiria senamiesčio bendruomenės įmones, kurios savo darbo erdvės kitose miesto dalyse neįsivaizduoja.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad