Vilniaus sodų bendrijų atstovai ilgą laiką klausėsi valdžios priekaištų, esą lėšos infrastruktūrai gerinti reikalingos miestui, kur koncentruojasi mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros įstaigos, o ne periferijai. Be to, specialistai laikė iššūkiu suvaldyti gyventojų nutekėjimą į priemiesčius, tankinti neefektyviai naudojamas miesto dalis. Vis dėlto sostinės savivaldybės tonas keičiasi – žadama gerinti sodų bendrijų infrastruktūrą.
Vilniaus sodų bendrijose gyvena apie 4 proc. vilniečių, o visa sodų teritorija užima apie 6 proc. miesto teritorijos.
Pastaruoju metu sodai vis labiau „artėjo“ prie miesto – įsikūrę netoli gausiai apgyvendintų rajonų, gamtos apsuptyje, greta pagrindinių miesto gatvių, sodai tampa patrauklia gyvenimui vieta. Tačiau sodų gyventojai jau ilgą laiką susiduria su naujos infrastruktūros įrengimo bei teritorijos priežiūros problemomis. Kol Vyriausybė nėra patvirtinusi sodininkų bendrijų gatvių perėmimo savivaldybės žinion tvarkos, Vilniaus miesto savivaldybė negali tvarkyti infrastruktūros, ar pasiūlyti 50 ir 50 finansavimo programos.
Sostinės meras susitikime su sodų bendrijų atstovais žadėjo, kad savivaldybė yra pasirengusi investuoti į infrastruktūrą sodų bendrijų teritorijose. Sukurti tinkamą infrastruktūrą užims daug laiko, bet savivaldybė yra nusimačiusi tam tikrus principus, kuriais vadovausis, padėdami gyventojams susitvarkyti sodų gatves ar spręsti kitus klausimus.
Į susitikimą su meru susirinkę gyventojai labiausiai domėjosi vandentiekio, dujų įvedimu, gatvių apšvietimu, tvarkymu bei valymu.
Vilniuje ketinama spręsti šias problemas ir imti tvarkyti sodų bendrijose esančias gatves. Planuojama ir sodų gatves suskirstyti į 3 kategorijas: pirmoji – tai tranzitinės gatvės, kuriomis naudojasi kelios bendrijos, kuriose didelis automobilių srautas, antroji – pravažiuojamos gatvės, kuriomis naudojasi vienos bendrijos gyventojai, tačiau automobilių srautas jose didelis, ir trečioji kategorija – gatvės, kuriose yra akligatviai ir jomis naudojasi labai mažai gyventojų. Tranzitines gatves savivaldybės specialistai nustatys stebėdami eismą atvykdami į vietą ir vertindami intensyvumą. Savivaldybė visada skatina ir pačius gyventojus imtis iniciatyvos – sodų gyventojai kviečiami aktyviai siūlyti ir nurodyti, kurias gatves, jų nuomone, reiktų priskirti tranzitinėms.
Greičiausias variantas sutvarkyti tokias gatves – tai žvyro ir (ar) grunto gatvių rekonstravimas bendromis jėgomis, kai dalį darbų finansuos gyventojai ar investuotojai. Savivaldybė ketina ateityje sodų bendrijoms siūlyti dalyvauti programose, kurios pasiūlys tam tikromis dalimis pasidalinti gatvių infrastruktūrų išlaidas su savivaldybe.
Soduose gyvena apie 21,8 tūkst. vilniečių. Kai kurios sodininkų bendrijos, labai sparčiai virsta į gyvenamąsias teritorijas – tai tarp gyvenamųjų rajonų įsiterpę Pilaitės, Šeškinės, Kalvarijų, Žaliakalnio ir Žirgo sodai ir kiek tolimesni Antakalnio bei Verkių seniūnijose esantys sodai (Balsių, Ožkinių, Lakštingalos, Konservatorijos, Karačiūnų sodai ir kt). Čia gyventi patrauklu dėl netoli esančio miesto centro ir gražios gamtos.
Kiti sodai, esantys Rokantiškių, Gurių, Bajorų, Sakališkių, Salininkų ir kt. teritorijose, kol kas nelinkę tapti nuolatine vilniečių gyvenamąja teritorija – iš čia ilgiau trunka nuvykti į darbą, toliau įsikūrusios švietimo ir sveikatos priežiūros įstaigos. Tačiau jaunos šeimos atranda ir nemažai tokių teritorijų pliusų – džiaugiasi žalia aplinka, privačiais ir saugiais sklypais, kuriasi draugiškos bendruomenės, mažesnės žemės ir namų kainos.
