Penkiuose žvejo tipo nameliuose įrengti 24 butai nedideli – 28 arba 45 kvadratinių metrų ploto.Bet tai vis vien yra didelis džiaugsmas – kai kurie asmenys šio būsto laukė 40 metų, tarp gavusiųjų – našlaičiai, mažų ar neįgalių vaikų turinčios šeimos.
Visuomenė dažniausiai įsivaizduoja, kad socialinis būstas reikalingas tik priklausomybių turintiems žmonėms, vis dėlto labiausiai tokios pagalbos reikia jaunoms šeimoms. Situacija, kai jos būsto turi laukti dešimtmečius, žinoma, keista. Neringoje būsto klausimas ypač aktualus – žmonėms, gaunantiems vidutines pajamas, įpirkti butus, kai kvadratinis metras kainuoja apie 14 tūkst. litų, tiesiog neįmanoma.
Projekto įgyvendinimas nuo detaliojo plano parengimo iki statybos pabaigos truko apie penketą metų. Mes buvome šiek tiek puolami dėl to, kad maždaug 5 mln. litų buvo išleista žvejo tipo namams, o ne vienam 4 ar 5 aukštų daugiabučiui, kad prie tų namų pastatyti ūkiniai pastatai, kad infrastruktūra čia sutvarkyta ir kad iš tų namų atsiveria vaizdas į Kuršių marias. Vis dėlto tokioje jau vietoje gyvename: vienoje pusėje – langai į Kuršių marias, kitoje – į jūrą. Džiaugiuosi, kad žmonės turės truputį geresnes sąlygas, negu gyvendami daugiabučiuose. Gerai, kad šiuose namuose įrengtas geoterminis šildymas – tai vieni pirmųjų namų Neringos savivaldybėje, kuriuose pasirūpinta šios rūšies šildymu. Jau akivaizdu, kad tai tikrai ekonomiškas šildymo būdas.
Tikra tiesa yra tai, kad pastatę daugiabutį labiau sutrumpintume laukiančiųjų socialinio būsto sąrašą. Reikia mums ir daugiau tarnybinių butų – vien į darbą savivaldybėje iš Klaipėdos važinėja 12 žmonių. Bet gyvename teritorijoje, kur viskas saugoma, ir negalime statyti to, ką norime. Todėl ir statėme nedidelius namelius. Beje, būtume labai džiaugęsi, jei jie būtų galėję būti kiek aukštesni.
Daugiabučių namų socialiniam būstui įrengti galėtų iškilti ir Taikos, Kopų gatvių rajonuose. Turime dar apie 100 paraiškų socialiniam būstui gauti. Manau, verta pabandyti grįžti prie anksčiau populiaraus buvusio modelio – kai įstaigos kooperuodavo lėšas su savivaldybe ir statydavo darbuotojams reikalingą būstą.
Odeta VALUNGEVIČIENĖ
Šiaulių miesto savivaldybės Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vedėja
Šiaulių mieste laukiančiųjų socialinio būsto sąrašuose šiandien yra 1416 šeimų ar asmenų. O būsto fondas yra nedidelis – savivaldybė turi 842 gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės gyvenamosios patalpos – visos jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, kurios pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, įsigaliojusį nuo 2015 metų sausio 1 dienos, skirstomos į dvi kategorijas: savivaldybės būstą ir socialinį būstą.
Visos laukiančios šeimos, tarp jų ir jaunos, išsinuomoti socialinį būstą laukia vidutiniškai apie 7–10 metų. Įsigaliojus naujam įstatymui, atsiranda nauja paramos būstui išsinuomoti forma – būsto nuomos arba išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Po gero pusmečio galėsime komentuoti, kaip mums sekasi šia paramos forma naudotis – dabar reikia peržiūrėti laukiančiųjų būsto nuomos sąrašus ir patikslinti, kas turės teisę gauti paramą ir kokią paramos formą kas rinksis. Manau, naujasis paramos būdas tikrai sumažins menkas pajamas turinčių šeimų apsirūpinimo būstu rūpesčius.
