būstų, už kuriuos planuojama gauti apie 240 mln. eurų. Taip pat socialinio būsto fondo plėtrai numatyta panaudoti 49,5 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas suteiks galimybę būstu apsirūpinti gerokai didesniam asmenų ar šeimų skaičiui. Nuomininkai, įvertinę savo finansines galimybes ir teikiamą paramą, galės patys spręsti, kokiomis sąlygomis – nuomos ar išperkamosios nuomos – ir kokį būstą nuomotis rinkoje. Kompensacijos dydis nuo nuomos sąlygų ir išnuomoto būsto dydžio nepriklauso. Išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensavimas skatins nuomininkų nuosavybės įnašą į būstą ir sudarys sąlygas valstybei padedant jį įsigyti. Turėdami šiuo metu metams šiai sričiai finansuoti skiriamus 4,7 mln. eurų (16,4 mln. litų), sudarytume galimybę kompensacijomis pasinaudoti apie 9760 šeimų. Šias lėšas naudodami plėtrai pagelbėtume tik apie 200 šeimų.
Socialinio būsto fondo plėtra yra savarankiška savivaldybių funkcija. Kaip turi būti plėtojamas socialinis būstas, sprendžia savivaldybės rengdamos socialinio būsto plėtros programas arba numatydamos tai savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose. Lietuvoje didžioji dalis savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrą vykdo įsigydamos atskirus daugiabučių namų butus.
Įstatyme nustatyta, kad visos su būsto fondu susijusios būtinosios sąnaudos turi būti padengtos, todėl savivaldybės, priimdamos sprendimus dėl nuomos mokesčio dydžio ir nuolaidų taikymo, turi tai įvertinti ir prireikus iš savo biudžeto skirti lėšų.
Kriterijai, numatantys galimybę kreiptis dėl paramos būstui įsigyti ar nuomotis, apibrėžti Gyventojų turto deklaravimo įstatyme ir naujame Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme.
2013 metais daugiausia būstų (282) išnuomota bendrajame sąraše (į šį sąrašą įrašomi asmenys ar šeimos, kurie nepatenka į jaunų, daugiavaikių šeimų, likusių be tėvų globos asmenų ir neįgaliųjų asmenų sąrašus). Antroje vietoje – jaunos (229), trečioje – daugiavaikės šeimos (186). Mažiausia dalis savivaldybėms priklausančių gyvenamųjų patalpų skirta būsto sąlygoms pagerinti.
Prof. dr. Jolanta AIDUKAITĖ
Lietuvos socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto direktorė
Labai sunku kalbėti apie valstybinę būsto politiką, kai Lietuvoje privatizuota 97 proc. būsto sektoriaus. Paraginta Pasaulio banko mūsų šalis labai uoliai pradėjo vykdyti būsto privatizaciją, nors, pavyzdžiui, lenkai ar čekai taip neskubėjo. Čekija ir Lenkija tik neseniai pasiekė 80 proc. ribą būsto privatizavimo procesuose, apie 20 proc. būsto vis dar valstybės nuomojama. Lietuvoje vyko liberalizacija, valstybė nusprendė stipriai mažinti savo atsakomybę socialinės ir būsto politikos srityse. Kai jai priklauso vos keli procentai būsto, kyla įvairiausių problemų, tarp jų – ir socialinio būsto stokos.
Straipsnyje „Būsto politika skirtinguose gerovės modeliuose“ (2013) atkreipiau dėmesį, kad Lietuvos mokslininkai retai analizuoja būsto politiką kaip vieną sudėtinių socialinės politikos ir valstybės gerovės dalių. Dėmesio šiai problemai beveik neskiria ir politikai: su grupe mokslininkų iš Lietuvos socialinių tyrimų centro atlikome tyrimą – panagrinėjome politinių partijų programas nuo 2004 iki 2008 metų. Būsto politikos klausimai jose buvo minimi, bet tikrai labai retai.
