Tai svarbus ir pagirtinas sprendimas Lietuvos būsto strategijoje.Be abejo, būstas yra vienas pagrindinių kriterijų, sulaikančių žmones viename ar kitame mieste, savo šalyje, svarbus sprendžiant demografines problemas.
Socialinio būsto mokestis yra kur kas mažesnis nei būsto nuomos kaina rinkoje. Šiauliuose dviejų kambarių buto nuomos rinkos kaina šiandien yra nuo 100 iki 150 eurų, o socialinio būsto nuomos mokestis, manau, neviršys 40 eurų. Nuo sausio
1 dienos taip pat įsigaliojo nauja savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Nauja tai, kad skaičiuojant nuomos mokesčio dydį atsižvelgiama į savivaldybės teritorijai nustatytus vietovės pataisos koeficientus.
Jau prieš penkerius metus Šiaulių mieste buvo planuojama naujų gyvenamųjų namų, skirtų socialiniam būstui, statyba: suformuoti žemės sklypai, statybai ieškoma lėšų. Tai tikslinga daryti jau vien dėl to, kad būsto fondą reikia atnaujinti. Be to, ir būsto administravimas, kai socialinis būstas neišmėtytas po daugelį namų, yra patogesnis.
Šiemet Šiaulių miesto savivaldybė tikisi gauti Europos Sąjungos fondų paramą – per 2 mln. eurų – ir panaudoti ją būtent naujo gyvenamojo namo statybai, o ne butams seniai pastatytuose namuose pirkti. Be to, naujai pastatytas namas turi būti energiškai efektyvus, o jo išlaikymas – ekonomiškas. Tad reikia žiūrėti į priekį.
Julius BELANOŠKA
UAB „Inreal“ komercijos vadovas
Socialinio būsto kaimynystė tiesiogiai būsto kainos nelemia – pirmiausia dėl sudėtingo identifikavimo, taip pat dėl neprognozuojamai dažnos situacijos kaitos. Be abejo, tinkamos kaimynystės, net nebūtinai dėl asocialumo, faktas aktualus, tačiau tikrai ne trejetuke aktualiausių ir turbūt net ne penketuke.
Tai yra tas veiksnys, kuriuo pirkėjai domisi, bet jį būtų galima sugretinti su tokiais klausimais kaip „Ar yra bendrija?“, „Ar pakeistas vamzdynas?“, „Ar yra kur vakare pastatyti automobilį?“ ir pan.
Jei pirkėjui butas tikrai patiks, net ir į visus šiuos klausimus atsakius „ne“, žmogus vis vien jį nusipirks. Tai daugiau antraeiliai dalykai, kurie nelemia galutinio apsisprendimo, jie – veikiau priežastis derėtis ar gauti kitas, pirkėjui palankesnes, sąlygas.
Dažnas brokeris ar turto savininkas pirmojo susitikimo su potencialiais pirkėjais metu pastebi, kad šie dairosi į kaimyninius langus, apžiūrinėja laiptinėse esančias butų duris, bendrą tvarką laiptinėje, taip mėgindami identifikuoti, kokia kaimynystė jų laukia. Dažnai apie tai ir klausinėja, juk retas kuris norėtų pirkti turtą, virš kurio yra butas su senais apmūsojusiais langais, o pro pravertą ir pageltusiomis sovietinėmis užuolaidomis „papuoštą“ virtuvės langą girdėti rusiški keiksmai bei dūžtančių indų garsai. Ne tik dėl netinkamo vaikams rodomo pavyzdžio, bet ir dėl realios buto užpylimo ar kitokios nelaimės galimybės.
Nėra taisyklė, kad toks būstas būtinai socialinis. Tikėtina, kad net pats parduodamo turto savininkas to nežino. Ir tuo nereikėtų stebėtis. Socialinio būsto kaita yra labai intensyvi, savivaldybės nuolat perka naujus ir parduoda esamus socialinius būstus. Tad prieš tai spalvingos istorijos butas labai netikėtai gali tapti normaliu, tvarkingu būstu. Lygiai taip pat ir, tarkime, buvęs vienišos močiutės butas šiandien vaikaičių gali būti parduotas savivaldybei, ir čia artimiausiu metu gali atsikelti gyventojai, kurie anaiptol nebūtinai apsiribos „Panoramos“ žiūrėjimu ir vazoninių gėlių balkone laistymu.