Nors prievolė statyti A energinio naudingumo klasės pastatus įsigalioja tik nuo 2016-ųjų lapkričio, kai kuriems rinkos dalyviams šis reikalavimas yra jau vakardiena. Į aukštą energinį efektyvumą ne vienus metus besiorientuojantys ir jau „pliusinius“ A klasės standartus deklaruojantys statytojai pripažįsta, jog vienas didžiausių šiandienos siekių – užsakovui pasiūlyti ne tik eksploatacijos, bet ir įperkamumo prasme ekonomišką produktą.
Teisinga strategija – pusė darbo
Kaip teigė A+ energinės klasės blokuotų namų „Slengių slėnis“ projektą Klaipėdos priemiestyje įgyvendinančios bendrovės „Statybos projektų sprendimai“ direktorius Darius Baitis, atsakingas projektavimas ir statyba, išmaniai sudėlioti prioritetai leidžia pasiekti itin aukštų energinio efektyvumo rodiklių beveik tokiomis pačiomis sąnaudomis, kokios įprastai patiriamos B ar net C energinio naudingumo klasės objektų statyboje.
„Didžiausią prioritetą skirdami ne architektūrinei išraiškai, ne ekstravagantiškoms, prabangioms medžiagoms, o racionaliems sprendimams, galime pasiekti aukšto energinio efektyvumo optimaliomis investicijomis“, – tvirtino D. Baitis.
Keturių blokuotų gyvenamųjų namų Slengiuose statybai įmonė „Statybos projektų sprendimai“ rinkosi ne viename projekte patikrintas, aukštus energinio naudingumo standartus užtikrinančias medžiagas bei sprendimus.
Šilumos siurblys – kiekvienam būstui
Sienų silikatinių blokelių mūrui apšiltinti naudojamas 30 cm storio „neoporo“ sluoksnis. Ši šiltinimo medžiaga, palyginti su klasikiniu polistireniniu putplasčiu, pasižymi apie 25 proc. efektyvesnėmis termoizoliacinėmis savybėmis. Poliniai pamatai su jungiančiu rostverku apšiltinti 25 cm storio polistireniniu putplasčiu, grindys – 25 cm storio polistirolu, vienšlaičiai stogai – 45 cm akmens vatos plokštėmis.
Trijų stiklo paketų, iš kurių du – selektyviniai, langai montuojami ant stiklo pluošto kronšteinų, kurie leidžia išvengti šilumos tiltelių. Vidutinis langų šilumos perdavimo koeficientas U=0,8W/m2·K.
Geoterminiam šildymui pasirinkti šilumos siurbliai „oras–vanduo“, kurie kiekvienam maždaug 100 kv. metrų ploto būstui bus įrengti atskirai.
„Žinoma, vieninga šildymo sistema būtų buvęs pigesnis sprendimas. Tarkime, anksčiau mūsų įgyvendintame projekte – blokuotame šešių būstų name Klaipėdos priemiestyje, Ginduliuose, – įrengėme vieną šilumos punktą. Šiuo atveju architektūra, tam tikri kiti dalykai lėmė, kad buvo pasirinktas individualių šildymo sistemų variantas. Kita vertus, gyventojams toks būdas, kai jie yra visiškai nepriklausomi vieni nuo kitų, priimtinesnis“, – pripažino „Statybos projektų sprendimų“ vadovas D. Baitis.
Šilumos poreikis minimalus
Anot pašnekovo, aeroterminiai šilumos siurbliai pasirinkti įvertinus ne vien investicijų kriterijų.
„Remdamiesi kitų mūsų objektų patirtimi, galime tvirtinti, kad tokie šilumos siurbliai veikia išties efektyviai. Klaipėdos krašte šildymo sezono metu labai žemos temperatūros – retas reiškinys. Be to, A+ klasės pastatų energijos poreikis toks mažas, kad nebūtų brangu šildytis net vien elektra“, – iliustravo D. Baitis.
Specialisto teigimu, A ir A+ energines klases skiria tam tikri niuansai, kuriuos vertėtų įvertinti renkantis būstą. D. Baitis atkreipė dėmesį, jo pagal dabartinius reglamentus A energinio naudingumo klasės reikalavimai, palyginti su A+ klase, supaprastinti tiek sandarumo, tiek šiluminiais parametrais. Be to, A+ energinio naudingumo pastatuose būtina naudoti atsinaujinančios energijos šaltinius (vėjo, saulės energija, geoterminiai ištekliai ir pan.).
RĖMĖJO TURINYS