Top Baneris

Šiuolaikinė sakralinė architektūra – Kinija dar turi kuo mus nustebinti (1)

2023 sausio 8 d.
Bažnyčios architektūraTik SA
Pasidalykite straipsniu

Nuotraukos: Shengliang Su

  • Pavadinimas: „Chamber church“
  • Vieta: Čingdao (Qingdao), Kinija
  • Architektai: „Büro Ziyu Zhuang“
  • Interjeras: „BUZZ“
  • Plotas: 771 m2
  • Metai: 2021

Unikali dvasingumo patirtis šiuolaikinėje bažnyčioje, kurioje atsispindi pagarba tradicinei sakralinei architektūrai ir noras išvystyti modernių formų perspektyvą. Vokiečių-kinų architektų studija „Büro Ziyu Zhuang“ perteikė griežtų taisyklių, komplikuotų formų supaprastinimą. Tai nesenstančio įvaizdžio koncepcija, kurioje architektai siekė tradicijų, dvasingumo ir modernumo sintezės.

f

Patirtis, tradicija ir evoliucija

Norėdami sukurti šiuolaikinę ikoną, kuri tuo pačiu primintų tradicinį bažnyčios archetipą, architektai ėmėsi išgrynintos formos paieškų. Galutinis rezultatas pasižymi klasikiniais su sakraline architektūra susijusiais elementais, varpinę primenanti smaili viršūnė, arkos, tarsi baziliką menantis išplanavimas. Tačiau šie elementai yra supaprastinti, įgiję abstrakčias formas. Anot architektų tai atsirado ne dėl prieštaravimo ar maišto prieš tradicinę bažnytinę architektūrą, o siekiant atkleisti tiek jos archetipo ir šiuolaikinio eksperimento sąveiką, tiek esminį su tuo susijusį klausimą – dieviškumą ir ritualą.

Projektavimo metu architektai rėmėsi įvairiais tradicinių bažnyčių fasadų vaizdais, iš kurių vėliau iškilo pagrindinis abstraktus tūris, ritmiškai padalintas į plonas dalis. Įvestas pjūvių motyvas yra aiškus, nuoseklus ir šiuolaikiškas, o fasaduose atsiradę tarpai suteikia žaismingą ir neįprastą vizualinį efektą, kuris kinta kartu su stebėtojo poszicija. Naujo pastato kontūras atliepė užsakovo ir lankytojo pirmojo erdvės įspūdžio lūkesčius.

Tradicinės formos aliuzija jaučiama ne tik bažnyčios tūryje, bet ir pačiame išplanavime: stačiakampio formos planas, pailgėjęs ties pagrindine ašimi, simetrija, pakilimas laiptais ties pagrindiniu įėjimu, dinamiškos lubos. Laikantis tų pačių taisyklių, pastatas griežtai orientuotas į rytus. Visa tai užuominos, kalbančios apie evoliuciją iš tradicijos.

Žemės lygis pakyla ties įėjimu, tai padeda atskirti pagrindinę aikštę ir „įrėminti“ pastatą gamtinio kraštovaizdžio  fone, esančiame už bažnyčios. Atvira didelė aikštė priešais sukuria ryšį su visuomene, o suprojektuotas vandens baseinas, ant kurio stovi pastatas tarsi ant podiumo, išryškina ritualinį šventumo jausmą. Vandens kiemelis naudojamas kaip pasyvioji erdvė, į kurią žvelgiama ir salės vidaus, o už jo stūkso dinamiški kalnuoti vaizdai. Įvyksta tam tikra sakralinė permaina, kylant laiptais šalia laiptuotu fontanu bėgančio vandens įėjimo link – pereinama iš viešosios, įprastinės į ramybės, pakylėjimo būseną.

Amžinos architektūros formos

Iki statybos technologijų evoliucinio šuolio, pirmoji, primityvi ir sauganti nuo išorinių veiksnių erdvė buvo urvai. Architektų manymu, žmogui psichologiškai artimesnė yra urvo „kevalu“ apsupta erdvė, kadangi nuo seno tai buvo prieglobsčiu, o ši sąsaja išliko ir iki šių dienų. Kai kuriose pasaulio vietose, urvai tapo šventa ramybės ir dievybių garbinimo vieta. Pagrindinės salės erdvė per tą prizmę virsta apsauginiu urvo „kevalu“ bei bando perteikti ramybės, pakylėjimo ir prieglobsčio atmosferą. Taip sukuriamas pagrindas ritualui ir sakralumui, kurių siekia ceremonijas rengiantys ir jose dalyvaujantys žmonės, tuo pačiu užmezgamas ryšys tarp realybės ir dvasinės dimensijų. Salės interjero erdvė – minkšta, tekanti ertmė, kurioje įvyksta atitrūkimas nuo aštrių geometrinių kontūrų, tuo pačiu kuriama erdvi ir šviesi vieta.

Projektavimo metu kūrėjai ieškojo ir kitų įkvėpimą žadinančių, lengvumą ir plastiškumą primenančių formų ir kontūrų, kuriuos atrado gamtoje. Pradėję nuo neformalaus urvo tūrio, suapvalintas, tačiau nereguliarias formas pastebėjo ir sprogstančiose suprenovose, motinos įsčiose, vandenyno įdubose. Natūralūs reiškiniai jau yra įsisavinti žmogaus pasąmonės, todėl jų perteikimas architektūroje tarsi kuria sąsają tarp to kas realu bei žemiška ir to, kas yra nepasiekiama ir dieviška.

Šiuo principu ir kuriama interjero erdvė. Toks motyvas atsispindi ir kartų kuria vidaus-išorės ryšį fasadų plokštumose, tuo pačiu palaikant kontrastą tarp griežtos geometrinės formos ir minkštos vidaus erdvės. Dėl pastato šalia stovinčių plokštumų struktūros, sustiprėja šviesos ir šešėlių sąveikos elementas, tuo pačiu suteikiant modernumo vientisų urvo sienų prototipui.

13
15

Dvasingumas šviesoje

Visa pastato struktūra padalinta į vienodais tarpais sustatytas plokštumas, per kurias patenka dalis šviesos. Keičiantis paros laikui, sezonui, kartu keičiasi ir šviesos judėjimas bažnyčios viduje – ji skirtingai jaučiama ir suvokiama kintant laike. Toks šviesos ir šešėlių žaismas sukuria pakilumo jausmą. Architektų ketinimai atsispindi Leonardo Da Vinči paveiksle „Madona uoloje“, kuriame uolų užuovėjoje, tyros šviesos apsupty jaučiamas dvasingumas ir pakylėjimas.

Bažnyčios išorėje atskirų plokštumų struktūra leidžia integruoti fasadų apšvietimą, kuriuose nesimatytų pačių šviesos elementų, tačiau praeiviams sukurtų tarsi šventos, sklindančios iš vidaus šviesos įspūdį.

14

Struktūros tvarka ir paprastumas

Bažnyčios tūrį (išskyrus varpinę) sudaro plieno karkaso konstrukcija, kuri atitinka struktūrines plokštumas, kas tuo pačiu atspindi ir tradicinį bazilikos tipo planą. Konstrukciją sudaro 11 pagrindinio karkaso rėmai ir papildomi rėmai tarpuose kartu su įstiklinimu. Pagalbinei struktūrai buvo naudotos aliuminio plokštės eksterjere ir stiklu sutvirtintas gipsas viduje, kiekviena plokštė yra 5 cm storio su 40 cm tarpais tarp jų. Šios plokštės formuoja visą sienų, lubų stogo ir smailios viršūnės architektūrinės raiškos struktūrą. Apatinė pastato dalis naudojama kaip pagalbinė šventovės erdvė, įskaitant registratūrą, pasiruošimo kambarį, sandėlį ir kt. Neskaitant vidinių laiptų, į ją patekti galima per atskirus du įėjimus iš išorės.

Pasitelkiant konstrukcines ir architektūrines priemones, sukuriama atmosfera, kuri tapo šiuolaikinės estetikos tendencijų ir tradicijų aido sinteze. Anot architektų, ritualinės erdvės formavimą visada lydi erdvės struktūros raiška. Apeiginės erdvės vidaus logika nuo formos iki konstrukcijos turi būti paprasta ir gryna, kas ir perteikta šios bažnyčios projekte.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai
  • Virgis

    2023-01-11, 7:12  

    Tikroji bažnyčia -palapinė pastatyta Berčiūnuose taip man Pasakojo a.a. Vytautas Masys naujojo testamento korektorius talkinęs Aliuliui

Rekomenduojami video