Bendrovė „Šilutės vandenys“ tapo trečia įmone Lietuvoje, kuri nuotekų dumblą perdirba taikydama naujausias technologijas. Šiemet baigti statyti Šilutės dumblo apdorojimo įrenginiai nudžiugino ne tik vietos gyventojus, kuriems nebereikės kęsti dumblo kvapo, sklindančio iš laikinos jo sandėliavimo vietos, bet ir ūkininkus, vis drąsiau įsileidžiančius perdirbtą dumblą į savo laukus.
Įsipareigojimų nesikrato
Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą (ES), įsipareigojo įgyvendinti ES nuotekų direktyvos Nr. 91/271/EEB reikalavimus. Įgyvendinant juos rajonų centruose buvo pastatytos arba rekonstruotos nuotekų valyklos, o nuo 2008 metų čia pradėtos diegti ir modernios dumblo tvarkymo technologijos. Tarp novatorių – ir bendrovė „Šilutės vandenys“. Ilgą laiką ji, kaip ir didžioji dalis vandens tiekimo bendrovių Lietuvoje, susidariusį dumblą laikinai saugojo nusausinto dumblo aikštelėje. Tokios aikštelės visoje šalyje užima gana didelius plotus, ir dėl ribotų dumblo panaudojimo galimybių šie plotai vis didėja, be to, dar ne visos aikštelės yra dengtos, todėl pūdomas dumblas skleidžia nemalonų kvapą, vyksta biologinė tarša. Lietuvoje artimiausiu metu turėtų pradėti veikti 12 dumblo apdorojimo įrenginių.
Dumblo apdorojimo įrenginių Šilutėje statybos darbų vertė – daugiau kaip 12 mln. litų. Projektas finansuotas iš ES ir Lietuvos Respublikos lėšų aplinkosaugai administravimo programos pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veiklą „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“. Moderni dumblo apdorojimo įranga sumontuota „Šilutės vandenų“ nuotekų valyklos teritorijoje, modernizavus pastatą ir rekonstravus išdžiovinto dumblo saugojimo aikštelę.
Panaudos šilumai
Per metus dumblo apdorojimo įrenginiuose numatyta apdoroti daugiau kaip 45 tūkst. m3 skysto dumblo. Per parą Šilutės nuotekų valykloje susidaro apie 125 m3 skysto dumblo. Kol nebuvo pastatyti nuotekų dumblo perdirbimo įrenginiai, šis buvo sausinamas centrifuga. Per metus susidarydavo daugiau kaip 3 tūkst. m3 sauso dumblo, kuriam sandėliuoti reikėjo specializuotos 2 tūkst. m2 ploto aikštelės. Dumblą pūdant ir džiovinant, jo kiekis sumažėjo iki 2,5 m3 per dieną.
Įrenginių galingumas apskaičiuotas taip, kad būtų galima išvalyti ne tik Šilutės valymo įrenginiuose besikaupiantį dumblą. Čia bus tvarkomas ir Rusnės, Macikų, Vainuto, Žemaičių Naumiesčio, Laučių, Gardamo, Juknaičių, Pašyšių, Leitgyrių, Usėnų, Žemaitkiemio, Kintų, Vilkyčių, Saugų, Inkaklių bei Švėkšnos nuotekų valyklose susidarantis nuotekų dumblas.
Per metus iš perdirbto dumblo numatyta išgauti 158 tūkst. m3 biodujų – iš jų bus pagaminta daugiau kaip 1000 MWh šilumos energijos. Biodujos bus panaudotos technologiniams procesams: gauta šiluma bus šildomi dumblo pūdytuvai, dalis energijos bus panaudota dumblui džiovinti.
Pasak įmonės „Šilutės vandenys“ Gamybinio skyriaus viršininko Martyno Kainovaičio, nuolat atliekami tyrimai rodo, kad išdžiovintas dumblas yra visiškai saugus: neskleidžia blogo kvapo, nekelia biologinės taršos pavojaus. Taip paruoštas produktas tinkamas tolesniam naudojimui, pavyzdžiui, laukams, miškams tręšti barstant tiesiai į gruntą. Dumble esančios organinės medžiagos gali pagerinti sunkaus ar smėlėto dirvožemio struktūrą, taip pat jį galima naudoti kaip kurą cemento gamykloje ar atliekų deginimo ūkyje, nes dumblas pasižymi didele šilumos verte.
Šilutės rajone perdirbtą dumblą laukams tręšti šiuo metu naudoja keturi ūkininkai ir įmonė, tręšianti hibridinių drebulių plantaciją. Įsileidusieji į savo laukus perdirbtą dumblą, pašnekovo teigimu, nesiskundžia. O įmonė dar ir sutaupo, nes hibridinių drebulių nebereikia tręšti papildomai. Dumblo granulės fasuojamos didmaišiais, jas patogu transportuoti. Be to, Šilutės rajone susidarantis nuotekų dumblas yra antros kategorijos, todėl juo tręšti laukus yra saugu.
