Naujasis finansavimo iš Europos Sąjungos (ES) fondų etapas prasidės netrukus. Skirtingi sektoriai jau susidėliojo prioritetus, energetikos sektorius, suprantama, irgi tam pasiruošė. Energetikos ministerijos Energijos gamybos skyriaus vedėjas Egidijus PURLYS su „Statyba ir architektūra“ pasidalijo mintimis, kokio dėmesio sulauks šilumos tiekimo sektorius, kokios galimos investicijos į jį, kokios pasirinktos svarbiausios kryptys.
– Ar Lietuvos šilumos tiekimo sektorius pasiruošęs kitam ES finansavimo laikotarpiui?
– Europos Parlamentas ir Taryba 2009 metais priėmė Direktyvą 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją“. Šioje direktyvoje Lietuvai nustatytas teisiškai privalomas tikslas: 2020 metais atsinaujinančių energijos išteklių dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 23 proc. šalies bendro galutinio energijos naudojimo.
Šiam tikslui įgyvendinti buvo priimti keli pagrindiniai nacionaliniai teisės aktai: Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas.
Reikia atkreipti dėmesį, kad visuose išvardytuose nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas siektinas nacionalinis tikslas centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 proc. Būtent to siekdami ir ruošiamės naujam finansavimo etapui. Tad didžioji dalis ES lėšų bus skirta projektams, susijusiems su atsinaujinančių išteklių naudojimu. Manoma, ES parama, suteikta atsinaujinančių išteklių energijos projektams, duos didelę pridėtinę vertę, leis nedidinti energijos kainos.
Atlikti skaičiavimai parodė – tam, kad iki 2020 metų centralizuotos šilumos tiekėjai pereitų prie biokuro, reikia apie 1,4 mlrd. litų. Šilumos gamybos įrenginių galia turi pasiekti apie 1500 mW (2013 metų sausio 1 dieną buvo įrengta apie 520 mW suminės šilumos galios).
– Kokią dalį tarp visų energetikos sektoriaus projektų, ketinamų finansuoti iš ES fondų, sudaro šilumos tiekimo projektai?
– Į energetikos projektus iš viso numatyta investuoti apie 2,7 mlrd. litų ES struktūrinės paramos. O šilumos ir elektros energijos gamybos projektams, kaip jau buvo minėta, planuojama skirti apie 1,4 mlrd. litų. Šilumos perdavimo tinklams atnaujinti numatyta suteikti iki 240 mln. litų. Tad bendrai centralizuotam šilumos tiekimo sektoriui planuojama skirti iki 1,6 mlrd. litų ES paramos.
– Kokias pagrindines finansavimo kryptis šilumos tiekimo sektoriuje yra numačiusi ministerija?
– Pagrindinė ES struktūrinės paramos dalis bus nukreipta į centralizuotą šilumos tiekimo sektorių, kad būtų kuo didesne dalimi pereita prie vietos biokuro ar komunalinių atliekų naudojimo. Šiuo metu biokuro dalis šilumą centralizuotai tiekiančių įmonių kuro balanse sudaro tik apie 27,2 proc. Nors biokuro žaliava yra pigesnė palyginti su alternatyviu kuru, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus balanse dominuoja gamtinės dujos. Pažymėtina, kad dauguma investicijų bus nukreipta į didžiuosius miestus. Nors Vilniuje ir Kaune sunaudojama didžioji dalis, apie 60 proc., visos centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos, abiejuose miestuose atsinaujinančių energijos išteklių dalis šilumos kuro balanse yra itin nedidelė: Vilniuje sudaro 14 proc., Kaune – vos 4 proc. Didžiąją dalį bendrame kuro balanse sudaro daugiau kaip 2,5 karto brangesnės už vietos biokurą importuojamos gamtinės dujos. Dėl to šiuo metu Vilniuje ir Kaune šilumos kainos yra vienos didesnių Lietuvoje.
Jeigu didžiuosiuose miestuose gamtinės dujos šilumos gamybai būtų pakeistos biokuru, būtų pasiekti užsibrėžti nacionaliniai atsinaujinančių energijos išteklių tikslai. Įgyvendinus šiuos didelės apimties projektus, būtų prisidėta ne tik prie darnios centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus plėtros, kartu mažinant ir išmetamo į atmosferą anglies dvideginio emisijas, bet ir šilumos kainų bei socialinės atskirties mažinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad atsinaujinančių energijos išteklių plėtra šilumos ir vėsinimo sektoriuje užtikrintų brangių importinių gamtinių dujų pakeitimą vietos energijos ištekliais. Tokiu būdu būtų ne tik didinamas Lietuvos energetinis nepriklausymas, bet ir kuriamos papildomos darbo vietos, teigiamas makroekonominis efektas, importo ir eksporto balansas.
– Minėjote, kad daugiausia dėmesio bus skiriama didiesiems miestams. O mažesni miestai ir miesteliai nebus užmiršti?
– Tikrai ne. Svarstoma galimybė skatinti individualiųjų namų gyventojus šildymui naudoti granulinį kurą, kuris yra ne toks taršus ir efektyvesnis už malkas ar juo labiau akmens anglį. Energetikos ministerija mano, kad gyventojams būtų galima siūlyti keisti šildymo katilus naujais granuliniais. Taip pat būtų skatinama individualiųjų namų savininkus rinktis centralizuotą šildymą.
