Didžiąją dalį daugiabučių namų gyventojų į neviltį varo kasmet didėjančios sąskaitos už šildymą. Ir nors šiuo metu ypač daug dėmesio skiriama daugiabučių namų šiltinimui, apie atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą modernizacijos procese beveik neužsimenama. Vis dėlto šiluma, imama iš žemės, jau sudomino ne vieną daugiabučių bendriją.
Nuo sprendimų sulaiko nepagrįstos dvejonės
Lietuvoje vis dar paplitusi klaidinga nuomonė, kad šilumos siurbliai netinka mūsų klimatui ir esant žemai temperatūrai negali šildyti pastato arba kad atsinaujinančių energijos išteklių technologijos brangios ir neatsiperkančios. Geoterminiai šilumos siurbliai naudoja žemėje, viršutiniame dirvos sluoksnyje, ar vandenyje susikaupusią nemokamą energiją. Kiek turi būti įgyvendinta projektų, kad visuomenė patikėtų šilumos siurblių teikiama nauda?
Šilumos siurblių technologijos neturėtų visiškai pakeisti centralizuoto šildymo ir jo teikiamų privalumų. Tačiau būtų racionaliausia ieškoti protingo kompromiso naudojant abiejų – tradicinės ir alternatyvios – šildymo sistemų pranašumus.
Švedų kompanija „Nibe energy systems“, kuriai Lietuvoje atstovauja bendrovė „Ekoklima“, pripažinta vienu iš šildymo įrangos gamintojų lyderių. Europoje „Nibe energy systems“ vertinama kaip viena pažangiausių įmonių, rinkai tiekiančių efektyviausius, šiuolaikiškiausius šilumos siurblius ir kitą šildymo techniką.
Daugiabučių problema – vėdinimas
Šilumos siurblių technologijos padeda paprastai ir racionaliai išspręsti dar vieną, daugiabučiams namams ypač aktualią vėdinimo problemą. Mat šiuolaikiniai šilumos siurbliai ne tik labai efektyviai šildo, bet ir vėdina, vėsina, ruošia karštą vandenį.
Name lieka įrengti tik ištraukiamąją ventiliaciją, kuri, laikantis galiojančių higienos normų, butuose užtikrina vėdinimą. Orui pritekėti kambarių sienose įrengiami specialūs oro patekimo mazgai.
Šilumokaitis, pro kurį teka šaltas skystis, iš geoterminio gręžinio paima didelį kiekį energijos. Šilumos rekuperacija (grąžinimas) iš išmetamo oro vyksta net vasaros metu, o tai neįmanoma naudojant rekuperatorių. Šilumos rekuperacijai (grąžinimui) nereikia įrengti papildomų ortakių, nes vėdinimas vyksta pro tas pačias vėdinimo šachtas, kurios įrengtos bene kiekviename senos statybos name. Name, kuriame yra 50 butų, vien vėdinant per valandą būtų pagaminama apie 17 kW šilumos energijos.
Jei aplink namą nėra galimybės gręžti gręžinių, galima apsiriboti ta šilumos siurblio galia, kuri užtikrinama iš sanitarinių mazgų pro daugiabučių vėdinimo šachtas šalinamą šiltą orą sugrąžinus į pastatą ir pavertus šilumos energija.
Šiuo metu parengti keleto namų Klaipėdoje modernizacijos projektai, kuriuose numatytas būtent toks vėdinimo sprendimas.
Tinkami bet kokio dydžio pastatams
Šilumos siurbliai gali būti montuojami ir daugiabučiuose, ir individualiuosiuose namuose. Tačiau kuo pastatas didesnis, tuo technologija greičiau atsiperka.
2011-aisiais Alytuje vieno daugiabučio namo bendrija įsirengė geoterminį šildymą. Centralizuotai tiekiamos šilumos kainos šiame mieste – vienos didžiausių Lietuvoje. Įrengus geoterminio šildymo sistemą, šilumos energijos kaina daugiabučiame name sumažėjo beveik 3,5 karto. Palyginimui – centralizuotos šilumos kaina už kilovatvalandę siekia 0,35 lito, o geoterminio šildymo – 0,12 lito.
Naudojant geoterminį šildymą, trijų kambarių (62 kvadratinių metrų ploto) buto šildymas praėjusiais metais kainavo kiek daugiau nei tūkstantį litų. Karšto vandens cirkuliacijos mokestis sudarė 19 litų per mėnesį, o karšto vandens pašildymo kaina siekė 6 litus už kubinį metrą. Šis pilotinis projektas buvo įgyvendintas gyventojų ir gamintojų lėšomis.
Daugiabutis, esantis Varėnoje, Marcinkonių gatvėje, praėjusiais metais modernizuotas sumontavus „Nibe“ šilumos siurblius. Ant namo stogo įrengti saulės kolektoriai, o kieme išgręžti septyni 100 metrų gylio geoterminio šildymo gręžiniai. Lietuvoje tai pirmasis modernizuotas daugiabutis, kuriame įrengti ir saulės kolektoriai, ir geoterminis šildymas.
„Nibe“ šildymo sistemos numato galimybę rinktis kombinuotąją šildymo sistemą – sujungti saulės ir geoterminę energiją. Daugiabučio gyventojai, atlikę visus darbus, jau spėjo pamiršti gąsdinančias šildymo sąskaitas. Spalio mėnesį šildymas už kvadratinį metrą jiems tekainavo 43 centus, lapkritį – 68 centus, o gruodį – litą. Tad, pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų ploto buto gyventojai už šildymą mokėjo 60 litų.
