Aplinkos ministerija imasi spręsti didmiesčiams ypač aktualią automobilių statymo problemą. Tiesa, kol kas tik teisės aktų korekcijomis, kurios leis savivaldybėms išeičių ieškoti pačioms. Aplinkos ministerija patikslino pėsčiųjų eismo ir automobilių stovėjimo infrastruktūros reikalavimus – tam prireikė pakoreguoti statybos techninį reglamentą „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai.“ Šių pakeitimų tikslas – paskatinti visus statybos dalyvius, vietos savivaldą ir susisiekimo komunikacijų savininkus bei naudotojus veikti kartu ir problemas spręsti bendromis pastangomis.
Šalyje nuolat augant automobilių skaičiui ir intensyvėjant jų naudojimui, ypač didžiuosiuose miestuose, reikia vis daugiau vietų jiems statyti. Nors mokamų stovėjimo vietų kasmet ir gausėja, tačiau su automobilių statymu susijusių rūpesčių nemažėja. Problemų kyla ir todėl, kad statant naujus administracinius pastatus, daugiabučius namus vis sudėtingiau senamiesčio zonoje įrengti privalomą vietų skaičių automobiliams statyti. Tokioje zonoje stovintys ar važiuojantys automobiliai trukdo ir gyventojams, ir turistams, o pėsčiųjų gatvės pėstiesiems priklauso dažniausiai tik formaliai.
Keičiant pėsčiųjų eismo ir automobilių stovėjimo infrastruktūros reikalavimus, remtasi ES šalių patirtimi. Numatyta problemą spręsti kompleksiškai – skatinant naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis ir daugiau galių suteikiant savivaldybėms.
Savivaldybės tarybos sprendimu bus galima atskirose miestų zonose keisti nustatytą įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių – jį didinti, mažinti ar numatyti maksimalų, o vietoje neįrengtų vietų įrengti pėsčiųjų, dviračių takus ar kitokią susisiekimo infrastruktūrą. Be to, sudaryta daugiau galimybių privalomas automobilių stovėjimo vietas, išskyrus vietas specialiajam transportui ir žmonėms su negalia, įrengti už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų.
