Top Baneris

Šalia Vilniaus iškils ekologiški namai iš molio ir kanapių

2019 rugpjūčio 7 d.
Ina Pundienė, ekologiški namai
VGTU vyr. mokslo darbuotoja dr. Ina Pundienė. Vaivos Norkevičiūtės nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) drauge su partneriais kuria pirmąją Lietuvoje moksliniais tyrimais grįstą ekologinės statybos technologiją. Pirmieji pastatyti namai iš molio ir kanapių mišinio bus eksperimentiniai – mokslininkai stebės, kaip jie atlaiko lietuvišką žiemą, o vėliau pasiūlys sprendimą kiekvienam, norinčiam gyventi ekologiniame būste. Planuojama, kad pasistatyti tokį namą kainuos apie 30 proc. pigiau nei tradicinį.

Įgyvendinant projektą „Ekologiškų kompozitinių medžiagų kūrimas“, iš molio ir kanapių spalių mišinio bus sukurti sienų blokeliai, stogo elementai, taip pat tinkas. Šiuo metu VGTU Betono technologijų laboratorijoje vyksta molio ir kanapių mišinių bandymai, tobulinama jų sudėtis. „Idėja imtis šio projekto kilo iš augančio žmonių susidomėjimo žaliąja statyba ir noro panaudoti vietines žaliavas, kurių nereikėtų iš toli transportuoti ir daug apdoroti“, – pasakoja projekto mokslinės dalies vadovė, VGTU vyr. mokslo darbuotoja dr. Ina Pundienė.

Iš tokio mišinio pastatyti namai turi daug privalumų: žiemą jie išlaikys šilumą, o vasarą bus pakankamai vėsūs, šio būsto gyventojai galės džiaugtis puikiu mikroklimatu, nes geras garų pralaidumas užtikrins, kad namai „kvėpuoja“. Be to, tokio namo apipavidalinimo ir architektūriniai sprendimai gali būti labai individualūs – kadangi masė yra plastiška, galima išgauti įvairias formas ir, pavyzdžiui, pasistatyti apvalų namą.

Visgi, pasak VGTU atstovės, didžiausia šio projekto inovacija – sukurti mūsų klimato sąlygoms tinkantį mišinį. „Natūralus molis neatsparus drėgmei ir šalčiui, o mūsų klimatui būdinga didelė temperatūrų kaita, drėgmė, atšiaurios jūrinės žiemos. Naudosime organines medžiagas, kanapių spalius ir kitus ekologiškus priedus, kurie stabilizuotų ir modifikuotų molį. Rasti tinkamą tokios kompozicijos sudėtį – tikrasis iššūkis ir projekto unikalumas“, – teigia dr. I. Pundienė.

Eksperimentinių namų statyba ir projekto metu sukurtos technologijos komercializavimu rūpinsis UAB „NIT“. Bendrovė ketina rinkai pasiūlyti visą paslaugų paketą – namo projektą ir statybos paslaugas, norintiems tokį namą statytis patiems, kainuos tik statybinės medžiagos. „Būsime pirmieji mūsų šalyje pasiūlę moksliniais tyrimais grįstus ekologinės statybos sprendimus visiems, norintiems turėti tokį būstą. Iki šiol tokių namų statybos vyko tik pavienių entuziastų dėka: žmonės patys ieškojo informacijos, bandė, statėsi, dalindavosi savo patirtimi socialiniuose tinkluose. Mūsų tikslas, kad ši statyba būtų prieinama kuo platesniam žmonių ratui“, – pasakoja bendrovės atstovas Valdas Balkevičius.

Pirmieji eksperimentiniai namai bus pastatyti 2021 m. vasarą, jie tarnaus ne tik moksliniams tyrimams, bet ir padės išsklaidyti gausius mitus apie molinius namus. „Žmonės galės atvykti, apžiūrėti realų namą ir patys įsitikinti, kad jis nepelija, jo nesugraužė pelės, jis neištirpo po lietaus ir nesutrupėjo po pirmos žiemos, nesideformavo, neatsirado plyšių ir įtrūkimų“, – dažniausiai išgirstamus nuogąstavimus vardija V. Balkevičius.

Šiuo metu žaliosios statybos apimtys Europoje auga ir sudaro apie 20 proc. visos statybų rinkos. Susidariusiomis galimybėmis ketina pasinaudoti ir UAB „NIT“ – bendrovė planuoja projekto metu sukurtos technologijos eksportą į Lenkiją, Vokietiją, Baltijos ir Skandinavijos šalis, kur klimato sąlygos artimos Lietuvai.

Projektas „Ekologiškų kompozitinių medžiagų kūrimas“ finansuojamas pagal priemonę „Intelektas LT“. Projekto pareiškėjas – UAB „NIT“, partneriai – VGTU ir UAB „Partorama“.

VGTU inf.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video