Tikslus langų išdėstymas kiekvienoje namo atitvaroje, tinkamiausio langų dydžio ir šilumos koeficiento apskaičiavimas – kitas etapas po to, kai projektuojant energiją taupantį namą bus pasirūpinta jį teisingai orientuoti pasaulio kryptimis ir racionaliai suplanuoti architektūrinį pastato tūrį.
Kur daryti skyles?
Energiškai efektyvių namų projektavimo specialistai gali paaiškinti, kaip langų sprendimais įmanoma ir pagerinti energinius rodiklius, ir juos sugadinti. Architektas Rytis Kaminskas dirba vadovaudamasis Vokietijos „Passivhaus“ samprata: pats lengviausias būdas spręsti su energiniu efektyvumu susijusias problemas – kuo mažiau jų susikurti projektuojant. Kai kurie projektuotojų taikomi principai suvokiami visiems, augusiems ne šiltnamyje – tarkime, kad šiaurinėje pusėje esantys langai daugiau šilumos išleis, negu pro juos pritekės, tad šioje pusėje įprastai nė nekyla minčių prašyti nupiešti vitrininius langus. Išskyrus tuos atvejus, pažymėjo R. Kaminskas, jei nėra kitos išeities, nes sklypas yra tokioje vietoje, kur gražiausi vaizdai atsiveria į šiaurinę pusę.
Martynas Ramonas.
Tada čia teks numatyti kuo šiltesnį langą, bet užtat nebūtina investuoti į langus su didesne g verte – saulės energijos skverbties koeficientu, atkreipė dėmesį pasyviųjų namų projektuotojas Martynas Ramonas: „Kuo g vertė didesnė, tuo daugiau nemokamos saulės energijos patenka į vidų. Tačiau kadangi šiaurinėje pusėje saulės nėra, į langą galima pripumpuoti daugiau „steroidų“ – izoliacinių ypatybių – ir atimti iš jo grožį – Ug vertę. Tada turėsime mažesnius šilumos nuostolius, taigi mažesnį energijos disbalansą tarp minuso ir pliuso.“ Kitais atvejais, tvirtina energiškai efektyvių namų projektuotojai, abejonių nekyla: šiaurinėje pusėje turėtų būti sandėliukas, drabužinė, skalbykla ar tualetas, o gyvenamieji kambariai, svetainė – orientuoti į pietinę, pietvakarių ar pietryčių pusę. Ir tada nebelieka klausimo, ką daryti su šiauriniais langais. „Žinoma, pietinėje pusėje reikia apsaugoti namą nuo perteklinės saulės, tad svarbu pasirinkti langų gamintojus, suprantančius, kad kiekvieną gaminį, kiekvieną stiklo paketą tenka projektuoti atsižvelgiant į tai, kurioje pasaulio pusėje bus langas“, – komentavo R. Kaminskas.
M. Ramonas pažymi, kad rytinėje ir vakarinėje pusėse langų šilumos nuostolių ir pritekėjimo balansas žiemą lygus nuliui, tačiau vasarą pro šiuos langus yra didesnė perkaitimo galimybė, nes rytą ir vakare saulė būna žemai horizonte. Tad pasyviųjų namų mokymuose ir aiškinama: rytinėje ir vakarinėje pusėse langus reikia planuoti su protu. Atsigriebti energijos balansą galima pietinėje pusėje, nes čia, teisingai apskaičiavus langų plotą, jie faktiškai du kartus daugiau įleidžia saulės energijos, negu pro juos patiriama šilumos nuostolių, aiškino M. Ramonas.
Kodėl dera laikytis projekto
Energiją taupančių namų projektuotojai užsakovų ne šiaip sau prašo (net jei jie nori patys ištirti rinką ir derėtis dėl geresnių langų gamintojų kainų) gautus pasiūlymus vis vien parodyti projekto autoriams. Prieš keletą metų, pasak R. Kaminsko, ypač dažnai pasitaikydavo, kad potencialaus kliento užklausą dėl langų gavę gamintojai vengdavo jiems siūlyti geros kokybės gaminius, nes baiminosi, kad konkurentams pasiūlius geresnę kainą progos pagrįsti savo kainą pirkėjui nebeturės. Geresnė kaina tradiciškai atsiranda kokybės sąskaita. Ir net tada, kai pirkėjai siuntinėja tikslų projekte numatytų langų parametrų aprašą, pardavėjams kartais pavyksta įtikinti juos, kad pildyti projektuotojų surašytus parametrus nebūtina.
Dėl tokių atvejų, kad nenukentėtų galutinis rezultatas, projektuotojams kartais irgi tenka įvesti savo taisykles – prašyti, kad pasidarę apklausą klientai parodytų gautus pasiūlymus. Gerų langų pasirinkimu projektuotojų ir namo savininkų užduotis nesibaigia. Planuojant langų montavimą taisyklė, pataria projektuotojai, turėtų būti tokia – jei jau investuojama į gerą langą, lygiai taip pat reikia investuoti ir į šiltą lango sumontavimą. Nes kaip tik lango montavimo vietose prie rėmo dažnai fiksuojamas didžiausias šilumos praradimas.
„Jeigu langas sumontuojamas neteisingai, neišvengiant šilumos tiltelių, išeina, kad už langą permokėta – pritrūko paskutinio žingsnio“, – replikavo R. Kaminskas.
Šiltą lango montavimą garantuoja keli komponentai: tinkamas lango pozicionavimas sienos pjūvyje – langas turi būti iškeliamas į šiltinamąjį sluoksnį – ir montavimo elementai. Vienu geriausių sprendimų pastaruoju metu, pasak R. Kaminsko, pripažįstamas montavimas ant stiklo plastiko laikiklių. Tai technologija, sukurta ir net „Passivhaus“ institute užpatentuota vienos Lietuvos įmonės. Ši technologija ir eliminuoja šilumos tiltelius, ir pasižymi tvirtumu. Kitas naujas sprendimas – naudoti itin kietą polistireno profilį, kuris tvirtinamas perimetru ir į kurį galima tvirtinti lango rėmą.
Sandarinimo medžiagų reikalavimai
Rytis Kaminskas.
Jeigu būsimieji namo gyventojai turėtų ūpo kontroliuoti statybos darbų kokybę, turėtų žinoti, kad vien iškelti langus į šiltinimo sluoksnį neužtenka – svarbu tinkamai apskaičiuoti lango dydį, kad liktų pakankami tarpai užpūsti montažines putas. Putas, pabrėžė R. Kaminskas, irgi svarbu rinktis atsakingai – tokias, kurios lango profiliui reaguojant į šaltį ar karštį (o gaminys gali judėti iki 1 centimetro) neatplyš nuo jo – jos turi būti elastingos.
Kitas svarbus faktorius – sandarumo juostos, kurios turi būti klijuojamos ir iš išorės, ir iš vidaus. Iš išorės priklausomai nuo fasado ir šiltinimo būdo dar turi būti naudojamos ir besiplečiančios tarpinės, bet svarbiausia užtikrinti sandarumą, kad putų neardytų iš vidaus einantis šiltas ir drėgnas oras. Čia, pastebėjo R. Kaminskas, irgi neretas atvejis, kai langų gamintojai, montuotojai ir net projektuotojai bijo paaiškinti, kodėl reikia sumokėti daugiau už geresnės kokybės montavimo medžiagas.
Jis yra matęs sandarumo juostomis užklijuotas tik tris lango kraštines, nes ketvirtoje pusėje esą sutrukdė dar neišdžiūvęs paviršius, o statybininkai tvirtino, kad trys – juk jau neblogai. Rekonstruojant pastatus, kai langų angos įprastai nebūna taip švariai suformuotos kaip naujame name ir tikėtina, kad angokraščiai bus nelygūs, netinkami iškart klijuoti juostas, langininkams nepatiks, kad negali pabaigti per kartą darbo. Nes jiems sumontavus langą turės ateiti meistrai, nutinkuoti, palyginti angokraščius, išdžiovinti, paruošti juos sandarinti. Ir tada langininkai turi atvykti dar kartą. Tačiau jie nori padaryti tą darbą per kartą ir pamiršti. Ir tam tikrus kokybiško montavimo etapus tokiais atvejais bandoma prašokti.
Kodėl gamintojai montuoja pigiau
Kaip tik todėl vertėtų apsvarstyti galimybę šiam etapui samdyti įmones, kurios specializuojasi tik montuodamos langus. R. Kaminskas įsitikinęs – jeigu langų gamintojas neprieštarauja, kad langus montuos kiti – negąsdina, kad tokiu atveju netaikys garantijos, – tai jau ženklas, kad jis yra geras gamintojas.
„Palyginus gamintojų ir langų montavimo įmonių kainas už tą patį darbą, matyti, kad kaina skiriasi dešimtkart – ir tai reiškia ne tai, kad specializuota montavimo įmonė plėšia beprotiškus pinigus, o tai, kad gamintojas į montavimą žiūri atsainiai. Esu pats matęs, kaip tikrai geri langų gamintojai klijuoja pačias pigiausias įmanomas sandarinimo juosteles“, – apgailestavo architektas.
Darbo kultūra turėtų būti laikoma vienu svarbiausių elementų siekiant geriausio rezultato, įsitikinęs R. Kaminskas: „Pats ją statyčiau į priekį.
Nes neišmanant darbo kultūros geros, brangios medžiagos gali būti sugadinamos. Išmanyti reikia nesudėtingus dalykus – svarbus pasiruošimas darbui apsišluojant angokraščius, reikia žinoti, kad negalima klijuoti juostų ant šlapių paviršių ir pan. Tačiau visa tai išmanant, griežčiau tikrinant darbų kokybę ir klaidų padaroma, ir medžiagų sunaudojama mažiau, nes klaidų nereikia taisyti. Ir jau pakylame vienu laipteliu aukščiau.“
Straipsnis paskelbtas elektroniniame žurnale „SA energiškai efektyvus pastatas“, 2017 / 1.
