• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Pakruojo rajonas: rodikliai – neiškalbingi ir daug nežadantys

2014 liepos 11 d.

Džiaugsmo nedaug – toks posakis, ko gero, geriausiai iliustruoja situaciją Pakruojo rajone. Ekonominiai rodikliai čia palyginti prasti, apie rajono vadovų iniciatyvas negirdėti, nebent apie besitęsiantį praeities korupcijos šleifą. Yra vos vienas kitas objektas, dėl kurio ištariamas Pakruojo pavadinimas.

Prieš keletą metų rengiant strateginį veiklos planą buvo numatyti nemažai žadantys prioritetai: progresyviai plėtoti pramonę, verslą ir turizmą, kurti sveiką, saugią, kokybišką gyvenamąją aplinką, sutelkti konkurencingus žmogiškuosius išteklius. Galiausiai – subalansuotai plėtoti žemės ūkį ir modernizuoti kaimo bendruomenes.

Visišku šnipštu pasiektų rezultatų pavadinti gal nederėtų, tačiau rajono savivaldybei 2014–2020 metų plėtros planą vertėtų labai gerai pasverti, numatant prioritetus ir įvertinant galimybes įgyvendinti planus.

Dera pripažinti, kad ekonominiai rodikliai Pakruojo rajone nėra prasčiausi palyginti su kitų Šiaulių apskrities savivaldybių. Antai 2011 metais Pakruojo rajono savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos siekė 102,44 mln. litų. Vienam gyventojui tenkančios tiesioginės užsienio investicijos Pakruojo rajono savivaldybėje 2007–2011 metais išaugo 60,5 proc. ir sudarė 4421 litą.

2011 metais materialinės investicijos Pakruojo rajone siekė 92 501 litą. 2010–2011 metais investicijos į materialųjį turtą didėjo. Pakruojo rajono savivaldybės materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui, sudarė 3935 litus ir buvo mažesnės nei apskrities.

2013 metų pradžioje Pakruojo rajono savivaldybėje veikė 383 ūkio subjektai, ir palyginti su 2011-aisiais jų nežymiai sumažėjo (tais metais veikė 402 ūkio subjektai). 2013 metų pradžioje Pakruojo rajono savivaldybėje veikė 227 mažos bei vidutinės įmonės, ir tai sudarė apie 59,3 proc. visų veikusių ūkio subjektų.

Statybos įmonių ir bendrovių atliktų darbų vertė Pakruojo rajono savivaldybėje 2012 metais siekė 31,747 mln. litų ir palyginti su 2007-aisiais sumažėjo 20,5 proc. 2011–2012 metais Pakruojo rajono savivaldybėje pastatyta 20 gyvenamųjų pastatų. Negyvenamųjų objektų Pakruojo rajono savivaldybėje 2012 metais pastatyta 14, palyginti su 2011-aisiais šis skaičius sumažėjo du kartus ir buvo mažiausias 2007–2012 metais.

Pakruojo rajono savivaldybės gyvenamasis fondas 2012 metais išaugo 0,3 proc. palyginti su 2011-aisiais, tačiau bendrai 2007–2012 metais sumažėjo 1,8 proc. – nuo 735,3 iki 722,2 tūkst. kvadratinių metrų.

Verta pažymėti, kad vertinant naudingąjį plotą, tenkantį vienam gyventojui, Pakruojo rajono savivaldybė lenkia ne tik šalies vidurkį, bet ir visas Šiaulių apskrities savivaldybes. 2012 metais vienam Pakruojo rajono gyventojui teko 31,2 kvadratinio metro naudingojo ploto, o vienam šalies ir apskrities gyventojui – 28,6 kvadratinio metro naudingojo ploto.

Žvelgiant į kitus privalumus – jų tikrai negausu. Nebent galima atkreipti dėmesį į tai, kad rajone iš dalies mažas gyventojų sergamumas, mažėja socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius. Tačiau investuotojams kur kas svarbiau, kad Pakruojo rajono savivaldybės nekerta tarptautiniai keliai, magistralės, ir šis faktas anaiptol neliudija geros geografinės padėties.

Kiti trūkumai: mažėja gyventojų skaičius, auga migracija, menkas užimtų gyventojų skaičius, fiziškai nusidėvėjusi inžinerinė, energetinė infrastruktūra, kartu ji – ir nepakankamai išplėtota. 2013 metų pradžioje Pakruojo rajono savivaldybėje gyveno 22 549 gyventojai. Palyginti su 2007 metais jų skaičius savivaldybėje sumažėjo 15,2 proc.

Atkreipiamas dėmesys, kad savivaldybės vadovai nesugeba pritraukti investicijų, o tai ir lemia visas minėtas problemas.

Ne viską Pakruojo rajone galima piešti vien niūriomis spalvomis – būtina paminėti Pakruojo dvaro sodybą – žymiausią Pakruojo rajono ir Šiaurės Lietuvos kultūros paveldo objektą. Jis bene daugiausia pritraukia turistų. Gal jų būtų ir daugiau, tačiau vėl atsimušama į reikiamos infrastruktūros trūkumą.

2012 metų pabaigoje Pakruojo rajono savivaldybėje veikė dvi apgyvendinimo įstaigos: viešbutis ir svečių namai. 2007–2010 metais apgyvendintų turistų skaičius rajone kasmet mažėjo (nuo 665 2007-aisiais iki 380 2010-aisiais). 2011 metais svečių skaičius išaugo iki 871, o 2012-aisiais vėl smuko iki 546 svečių.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad