Blog

Restoranas „Renaissance“: Viduržemio jūros stilius lietuviškai

Restoranas „Renaissance“
Restoranas „Renaissance“. Luko Gadeikio nuotr.

Restoranas „Renaissance“ įrengtas istorinėje sostinės dalyje – trečiuoju numeriu pažymėtame Subačiaus gatvės name, kuriame veikė vienas pirmųjų nepriklausomos Lietuvos restoranų „Ida Basar“.

Sukurti modernią Viduržemio jūros stiliaus interpretaciją Senamiesčio patalpose – tokią restorano interjero viziją architektas Lukas Gadeikis piešė dar pirmajame susitikime su užsakovu. Viena iš interjero projekto atramų tapo itališkasis minimalizmas, kuriam būdingas dėmesys detalėms. Architektas pripažįsta, kad ne vieną valandą teko praleisti projektuojant ar renkant baldus, šviestuvus, grindų dangos raštą.

Restoranas „Renaissance“ pakeitė anksčiau veikusį, tad patalpos buvo daugmaž pritaikytos jo reikmėms. Žinoma, teko įrengti naują vėdinimo sistemą, virtuvės įrangą, sykiu išsaugoti gautą palikimą – restoraną ir šiandien puošia arkiniai skliautai, atidengtos plytos.

Minimalistiniame interjere vyrauja balta spalva su mėlynais akcentais, erdvės neperkrautos baldų, grindų dangai ir baldams panaudota balinta mediena, primenanti nubalintą jūros vandens. Netgi dalis šviestuvų parinkti šaltos baltos šviesos, kad baltas sienas papildomai nudažytų melsvais tonais.

Luko Gadeikio nuotr.

Baltos, nelygios, tarsi rankomis glaistytos sienos primena Graikijos salų namus, o mėlyni baldų apmušalai, servetėlės ir užuolaidos papildo marinistinę restorano atmosferą.

Šviestuvai atkartoja jūros tematiką: vieni tarsi susipynęs laivo takelažas, kiti lyg juodoje rugpjūčio naktyje į vandenyną krintančios žvaigždės, treti – metalinės žuvėdros, pakibusios virš pakrantės uosto.

Įėjimo zonai ir artimiausiai salei interjero autorius pasirinko poliruotos akmens masės grindų plyteles su balto marmuro raštu, taip nusilenkdamas Italijos dizainui. O giliau esančiose patalpose parinktas balinto ąžuolo parketas, kuriam prabangos įspūdį suteikia rankomis gamintos plokštės. Interjero architekto suprojektuotiems stalams, spintai, baro stalui taip pat parinkta ąžuolo mediena, vėlgi, tarytum išbalinta vėjo.

„Restoranas – tai tarsi teatras. Skanus maistas nėra vienintelė jo funkcija. Tai ir dekoracijos, ir pasakojimas, ir idėja, ir jausmas. Vienoje iš erdvių eksponuojama šaka prisideda kuriant jūros tematiką. Ji net turi savo pavadinimą – „driftwood“ (lietuviškai tai būtų „į krantą išmesta mediena“)“, – apibendrino architektas.

Pirmasis restorano aukštas skirtas kasdienai, o rūsiai – pobūviams ar uždariems vakarams.

Interjerą dekoravo Mantas Petruškevičius.

Luko Gadeikio nuotr.

Straipsnis paskelbtas žurnale „Statyba ir architektūra“, 2018 / 4.

Parašykite komentarą

Atsiliepimų nėra.