Naudotis skolintomis ar sutaupytomis lėšomis – daugiabučių modernizacijos dalyviai iki šiol svarsto abi galimybes, nors specialistai tvirtina, kad palankesnes skolinimosi sąlygas, negu šiandien siūlo valstybė, sunku įsivaizduoti. Noras išvengti kreditorinių įsipareigojimų daugelį verčia išskaidyti renovaciją etapais – taupant vienam ar kitam darbui reikalingas lėšas. Kaip ir perkant visą pastato renovacijos paketą, prioritetinės tokiais atvejais būna energinį efektyvumą didinančios priemonės. Bet atsakymas, kurios jų duoda didžiausią efektą vertinant investicijas ir sutaupymą, priklauso nuo daugelio aplinkybių.
Valstybės parama skatina problemas spręsti kompleksiškai
Modernizacijos ekspertas, energetikos ir termoinžinerijos technologijos mokslų daktaras Ramūnas Gatautis reitinguoti energinį efektyvumą didinančias priemones pagal ekonomiškumą nelinkęs, vertindamas tai kaip iš esmės ydingą požiūrį į modernizaciją. Specialistas primygtinai siūlo neskaidyti pastato tvarkybos darbų etapais.
Vienas motyvų – komplikuotas garantijų ir atsakomybės klausimas, kuris kyla išlindus statybiniam brokui – penkiems skirtingu laiku dirbusiems rangovams visada paprasčiau išsisukti nuo atsakomybės klientui. Ir jau vien dėl to gali tekti įsitikinti, kad atlikti kapitalinį viso namo remontą nuo stogo iki vėdinimo, vamzdynų net be valstybės paramos vis viena yra pigiau, negu daryti tuos darbus atskirai.
Dabartinė paramos schema, anot R. Gataučio, ideali ir tiems, kurie turi pinigų, ir tiems, kurie jų neturi – šiems paskolą apmoka valstybė. O likusiesiems pinigų skolinimosi sąlygos tokios palankios, kokių niekada nepasiūlys joks bankas.
Pašnekovas stebisi daugiabučių gyventojų pasiryžimu taip ilgai laukti naujos gyvenimo kokybės. „Jei žmonės tiesiog pasikeitė langus bute ar laiptinėje, o namas nematęs remonto 50 metų, vamzdynai perpuvę, stogas kiauras, tai ar jį išgelbės tie pakeisti langai?“ – komentavo R. Gatautis.
Pasirinkimas tik toks: geras ar geresnis?
Modernizacijos specialistas pripažįsta – tai, ar gyventojai priims teisingus sprendimus, kokios apimties darbai bus suplanuoti, didele dalimi priklauso nuo renovacijos projektų administratorių, namų bendrijų pirmininkų, rangovų žinių, entuziazmo ir sąžinės.
„Taip bus tol, kol šalies valdžia nenorės nei girdėti, nei skatinti ką nors daugiau nei sienų šiltinimą ir šildymo sistemų modernizavimą. Čia jau kaip kam pasiseks, – komentavo R. Gatautis. – Jei bendrijos pirmininkas – statybininkas, jis paprastai supranta, kad reikia tvarkyti viską. Išties labiausiai ir trūksta, kad kažkas namo bendraturčiams ramiai, profesionaliai, kokybiškai išdėstytų būtent jų daugiabučio modernizavimo galimybes, vieno ar kito pasirinkimo techninius, finansinius, gyvenimo kokybės padarinius. Aš pats stoviu prieš gyventojus valandą, dvi ar tris, rangausi kaip žaltys, bet galiausiai pagrindinius renovacijos sprendinius jie pasirenka.“
Aptariant daugiabučių modernizacijos paketus ekspertas nesiūlo svarstyti, tarkime, šiltinti ar nešiltinti sienų. Rinktis gyventojai gali tik iš kelių šiltinimo variantų, ventiliuojamųjų ar tinkuojamųjų fasadų, galbūt mišraus varianto. Ekspertas nesiūlo ir renovacijos be kokio nors vėdinimo sprendimo. Gyventojai tokiu atveju irgi gali rinktis vieną iš kelių variantų.
