Dvi asocijuotos struktūros Aplinkos ministerijai pateikė siūlymus, siekdamos, kad būtų smarkiai išplėtotas polistireninio putplasčio perdirbimas Lietuvai siekiant dekarbonizacijos ir perėjimo prie žiedinės ekonomikos tikslų.
2021 m. rudenį Aplinkos ir Energetikos ministerijos inicijavo kelių ekonomikos sektorių dekarbonizacijos darbo grupes. Joms numatomas svarbus vaidmuo ieškant bendro sutarimo, kaip Lietuvai tapti klimatui neutralia iki 2050 m. ir siekiant atviro, efektyvaus dialogo atnaujinant Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą.
Polistireninio putplasčio asociacija dalyvauja Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupėje ir, remdamasi savo narių patirtimi, pateikė siūlymus, kaip Lietuvoje plėtoti polistireninio putplasčio (EPS) perdirbimą.
Putplastis – itin „žalia” medžiaga
Turėdami atliekų tvarkytojų statusą, Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) nariai priima švarias EPS atraižas ir jas mechaniškai supresuoja, kad paskui pateiktų EPS perdirbėjams.
Polistireninis putplastis yra „žaliausia“ iš Lietuvoje naudojamų pagrindinių šiltinimo medžiagų, kadangi jam pagaminti reikia itin mažai energijos ir jis gali būti lengvai perdirbamas ir panaudotas naujam EPS gaminti. Putplastis turi 98 proc. oro ir 2 proc. polistireno.
Polistireninis putplastis perdirbamas dviem etapais. PPA nariai naudoja smulkinimo ir presavimo įrangą, kuri leidžia EPS nuopjovas suspausti į blokus ir parduoti juos perdirbėjams Lietuvoje arba užsienyje. Pagrindinis partneris – Kaune veikianti bendrovė „Circkleplast”, kuri supresuotą EPS perdirba į polistireno granules, naudojamas naujiems EPS ar XPS produktams gaminti. Supresavus putplastį, jo tūris sumažėja nuo 40 iki 90 kartų priklausomai nuo naudojamos įrangos.
Danijos aplinkos apsaugos agentūros užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, perdirbant 1 kg EPS, sutaupoma 1,8 kg CO2 palyginti su visiškai naujo EPS gamyba.
Regioniniai atliekų tvarkytojai numato svarbų žingsnį
Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupei priklauso ir Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija, kuri pateikė daug savo sričiai svarbių pasiūlymų, tikėdamiesi dalinio valstybės finansavimo.
Vienas tokių pasiūlymų – visiems RAT centrams įsigyti ir naudoti EPS presavimo įrenginius. Šiai priemonei prašoma 0,5 mln. eurų, tikintis 75 proc. valstybės finansavimo. Pasak asociacijos vadovo Algirdo Reipo, už tokią sumą galima būtų įsigyti maždaug 10 presavimo įrenginių.
Putplastį iš bendro atliekų srauto išskiria ir perdirbimui paruošia Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras, ir jis tai daro vienintelis tarp tokių centrų. 2020 m. pradžioje viešuoju pirkimu ARATC įsigijo modernų danišką EPS kompaktorių. 2021 m. juo supresuota maždaug 30 tonų polistireninio putplsčio.
Į ARATC putplastis atvežamas iš šio regiono daugiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių (DGASA), kur gyventojai švarų EPS sudeda į didmaišius, skirtus tik EPS. Absoliučioje daugumoje kitų regionų DGAS aikštelių putplastis kol kas sumaišomas su kitomis statybinėmis atliekomis.
Dvi organizacijos – vienas požiūris
Nežinodama apie Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos planus, labai panašius siūlymus Atliekų ir žiedinės ekonomikos darbo grupei pateikė ir Polistireninio putplasčio asociacija.
„Atliekų tvarkytojai turi labai daug iššūkių, tai atspindi jų pateikti siūlymai, tačiau džiaugiamės, kad jų dėmesio susilaukė ir tai, kaip reikėtų tobulinti EPS tvarkymą, siekiant ekonomikos žiediškumo”, – sako PPA prezidentas Saulius Skrodenis.
Vakarų Europoje ir kitur pasaulyje jau veikia išvystyti polistireninio putplasčio surinkimo ir pirminio perdirbimo (supresavimo) tinklai, o tokie ruošiniai tiekiami pakartotinai polistireninio putplasčio gamybai. Štai Danijoje atskirai nuo kitų atliekų EPS jau surenkamas 40-je savivaldybių, kuriose gyvena 47 proc. šalies gyventojų. 17 savivaldybių jį rengiasi išskirti iš bendro plastiko atliekų srauto, o dar 21 savivaldybę EPS pramonės atstovai konsultuoja, kaip tai padaryti.
„Tuo tarpu Lietuvoje polistireninis putplastis labai retai kur išskiriamas iš bendro atliekų srauto ir taip prarandama vertinga žaliava. Laikome, kad Alytaus centro patirtis yra labai vertinga ir turėtų būti pritaikyta visoje Lietuvoje. Be to, reikia nagrinėti ir ateityje pritaikyti Danijos savivaldybių patirtį, kai polistireninį putplastį gyventojai gali rūšiuoti jau prie savo namų. Taip bus ir pas mus – geriau anksčiau, nei vėliau”, – sako S. Skrodenis.
Prieš 70 metų išrastas putplastis gali būti perdirbtas daug kartų nesikeičiant jo savybėms. Dėl itin gerų termoizoliacinių savybių, tvirtumo ir lengvumo EPS naudojimas išplito į kuo įvairiausias žmogaus veiklos sritis.
PARTNERIO TURINYS
