• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Projektui „Rail Baltica“ – solidi ES paramos injekcija

2016 lapkričio 21 d.

Lapkričio 18-ąją pasirašyta finansavimo sutartis, pagal kurią „Rail Baltica“ projekto plėtrai ir darbams Lietuvos teritorijoje bus skirta apie 180 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų, kas sudarys 85 proc. numatomų atlikti darbų vertės. Sutartį pasirašė Europos Komisijos (EK) Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga (INEA), bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“, Lietuvos susisiekimo ir Latvijos bei Estijos atsakingos ministerijos.

„Tai – nuoseklaus darbo rezultatas, pasiektas visų projekto partnerių bendromis pastangomis. „Rail Baltica“ sutarčių pasirašymas įrodo projekto brandą ir dar labiau priartina prie galutinio tikslo – iki 2025 metų nutiesti geležinkelio liniją Baltijos šalyse“, – sako l. e. susisiekimo ministro pareigas Rimantas Sinkevičius.

Pagal šią sutartį skirtos ES lėšos bus naudojamos europinei „Rail Baltica“ vėžei pratęsti nuo Kauno Latvijos valstybės sienos link. 55 kilometrų ilgio atkarpoje bus įrengta geležinkelio sankasa ir reikiami infrastruktūros elementai – viadukai, pralaidos, praginos, tiltai. Taip pat planuojama atlikti galimybių studiją dėl praėjusiais metais ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno baigtos statyti europinės vėžės tolesnės plėtros. Remiantis šios studijos rezultatais, numatoma diegti eismo valdymo (ERTMS), signalizacijos ir susijusias sistemas.

rail baltica 11 21Pasirašyta finansavimo sutartis yra jau trečioji. „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse įgyvendinti iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo iš viso bus skirta beveik 710 mln. eurų, iš kurių 310 mln. eurų numatoma panaudoti projekto įgyvendinimui Lietuvoje.

Siekdamos gauti ES investicijų ir kitiems „Rail Baltica“ plėtros etapams, Lietuva, Estija ir Latvija rengiasi iki 2017 metų vasario mėn. pateikti papildomą paraišką pagal šiuo metu paskelbtą trečiąjį EITP kvietimą transporto sektoriui.

„Rail Baltica“ europinė geležinkelio vėžė sujungs Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją bei, pasitelkus geležinkelio keltą, Suomiją. Tai – didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, jam suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.

Komentarai

statyba ir architektura
archicad