• ruukki
  • tikkurila
  • tikkurila
  • ruukki

Projekto vadovo veiklos sudedamosios: profesiniai įgūdžiai ir diplomatija

2014 balandžio 2 d.

Kiekvieno, juo labiau ypatingojo, objekto statybos – sudėtingas ir specifinių įgūdžių reikalaujantis procesas, už kurio stovi nemenkas būrys skirtingų sričių specialistų. Užtikrinti darnų visos komandos darbą – viena svarbiausių projekto vadovo prievolių. Tačiau ar užsakovų samdomiems ir jų interesams atstovaujantiems darbuotojams išties suteikiamos visos aukščiausio rango vadybininko pareigas atitinkančios kompetencijos? Ar nesubalansavus projekto vadovo teisių, pareigų ir atsakomybės jis netampa formaliu administratoriumi bei aklu užsakovo norų tenkintoju?

Vadovas vadovui nelygu

Statybų valdymo įmonės „Inresco“ direktorius, buvęs bendrovės „Hanner“ plėtros direktorius Giedrius Ivaška atkreipė dėmesį, kad Lietuvos įstatymuose projekto vadovas apibrėžiamas kaip asmuo, atsakingas už projektavimo darbus, pasirašantis projekto sutartį ir prisiimantis atsakomybę už projekto atitikimą statybos normoms bei taisyklėms, reglamentams, užsakovo reikalavimams.

Štai Statybos techniniame reglamente teigiama, kad statinio projekto vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos bei paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai.

Tačiau, pasak G. Ivaškos, kalbant apie skirtingas situacijas, būtina išskirti ir skirtingas sąvokas – statybas reglamentuojančiuose teisės aktuose projekto vadovo, atsakingo ir už projektavimą, ir už statybą, apibrėžimo nėra – tai yra ne teisinis statusas, o pareigybė.

„Plačiąja prasme projekto vadovas gali būti palyginamas su kitų sričių: renginio organizavimo, naujos sistemos ar technologijos įdiegimo – projektų vadovais. O pagal įstatymus projekto vadovas – tai tik tam tikros srities ir tam tikros apimties projekto vadovas“, – palygino G. Ivaška.

Kategoriškas tonas – nepriimtinas

G. Ivaška linkęs tikėti, kad praktikoje nedažnai pasitaiko tokių kraštutinių situacijų, kai užsakovai elgiasi neracionaliai ir ignoruoja kompetentingo specialisto rekomendacijas. Net ir tuo atveju, kai projekto vadovas turi ne vieną, o kelis viršininkus, o tai yra įprasta didesnėse organizacijose. Įvairiose struktūrose egzistuoja skirtingi pavaldumo principai, tad, anot G. Ivaškos, nelygu kokioje – statybų, nekilnojamojo turto plėtros ar projektavimo – įmonėje projekto vadovas dirba.

„Įprastai bendrovėse projekto vadovas pavaldus tik direktoriui ir, žinoma, užsakovui. Kiek užsakovo struktūroje vadovaujančių žmonių, jis nusistato pats. Iš esmės projekto vadovas yra žmogus, atsakingas už visos sutarties įvykdymą. Jis yra tarpininkas tarp užsakovo ir projektuotojų bei statybininkų, ir tai išties sudėtingas darbas. Neatmetu, kad pasitaiko įvairių situacijų. Tačiau daug kas priklauso nuo to, kaip projekto vadovas užsakovui pristato konkretų klausimą, kaip jį parengia ir kokio atsakymo iš jo tikisi“, – kalbėjo ne viename objekte projekto vadovu dirbęs G. Ivaška.

Specialisto patirtis byloja, kad kardinalių, projektui kenkiančių sprendimų galima išvengti, jei užsakovui aiškiai ir suprantamai išdėstoma, kokie gali būti vienokio ar kitokio sprendimo padariniai. Tačiau į tiesmukai pateiktą informaciją, kad reikia daryti taip ir ne kitaip, žmogus be patirties gali reaguoti su pasipriešinimu.

„Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kiek užsakovas projekto vadovui suteikia sprendimo teisių. Kartais tiesiog pasakoma – aš nieko nežinau, man reikia tokio daikto, eikite ir dirbkite. Kitas užsakovas pats labai aktyviai dalyvauja visame statybų procese. Šiuo atveju jis ir turi prisiimti atsakomybę, jei padaro neteisingą sprendimą ar priima jį ne laiku“, – dėstė G. Ivaška.

Kai užsakovas nežino, ko nežino

Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos technologijų katedros lektorė dr. Ala Daugėlienė pripažino, kad nors projekto vadovo teisės, juridiniai santykiai su užsakovu įprastai apibrėžiami sutartyje, sykiu jis turi būti ir geras psichologas, ir lankstus diplomatas.

    Komentarai

    Nemokami mokymai architektams ir inžinieriams
    statyba ir architektura
    archicad