Pradėti kultūros paveldo objekto, kaip manoma, buvusios karališkos rezidencijos, esančios Muitinės g. 2, Kaune, fasado restauravimo darbai. Pastato istorija mena išskirtinį buvusio pastato puošnumą ir svarbią vietą Kauno mieste (dviejų magistralinių gatvių – Aleksoto ir Muitinės bei Rotušės aikštės sankryžoje). Tai yra vienas iš seniausių Kauno pastatų, kurio atsiradimas XIV a. pab. – XV a. pr. sietinas su pranciškonų vienuolynu ir greta pastatyta Vytauto bažnyčia.
Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas jau nuo XVI a., tačiau esminiai pertvarkymai įvyko XIX a. 8-ajame dešimtmetyje, kai jis buvo įjungtas į statomą miesto ligoninę. Šiems darbams vadovavo inžinierius P. Dorofejevskis, ligoninės statybos projektą 1870 m. parengė E. fon Mikvicas. Tuo metu pastato išorė buvo priderinta prie bendros naujo statinio architektūros (pakeistos langų angos, po tinku paslėpti dekoro likučiai).
Remiantis istoriniais tyrimais, yra iškelta hipotezė, jog čia XVI a. rezidavo Lietuvos didieji kunigaikščiai ir Lenkijos karaliai. Šį faktą liudija pastate žvalgybinių architektūrinių tyrimų metu 1994 m. rasti renesansiniai keraminiai langų apvadai, išskirtiniai ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje: bareljefai „Imperatorius Ferdinandas I“ (2 vnt.), „Imperatorienė Ona Jogailaitė“ (2 vnt.).
Šiuo metu pastatas priklauso Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutui. Valdytojo iniciatyva ir lėšomis pradėti pastato fasado restauravimo darbai gali būti gerosios patirties pavyzdys kitiems kultūros paveldo objektų valdytojams.
Pradėti pastato fasado tvarkybos darbai – tinko paviršiaus restauravimas, sunykusių vertingų elementų atstatymas. Restauravimui bus naudojamos rankų darbo, istorinį laikotarpį atitinkančios plytos. Tvarkybos darbų projekto vadovė – atestuota nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Regina Tumpienė, rangovas – MB „Virmalda“.
Pastato Muitinės g. 2, Kaune nacionalinis reikšmingumo lygmuo, apimantis archeologines, architektūrines, urbanistines ir istorines vertingąsias savybes, taip pat darbų metu atidengtos XV – XVI a. langų nišos, arkos ir kiti pastato elementai rodo, kokia įdomi, sudėtinga yra pastato istorija bei koks reikšmingas kultūros paveldo objektas jis yra Kauno miesto istorijai.