Pastaraisiais metais naujuose pastatuose įsikuriančios visuomeninės įstaigos, bendrovės bei gamyklos kelia vis aukštesnius reikalavimus oro kokybei ir komfortui. Pastatų savininkai ir nuomininkai pastebi, kad investicijos į šiuolaikines šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas (ŠVOK) solidžiai atsiperka dėl jų taupumo, teigiamo poveikio darbuotojų sveikatai ir gamtai.
Daugelis esame pastebėję didelėse patalpose palubėje burzgiančius vėdinimo ortakius, ar tamsias dėmės ant sienų augančias ties radiatoriais nuo jų šilumos poveikio.
„Vos prieš keletą metų vyravusios iš esmės senoviškos ŠVOK sistemos šiandien užleidžia vietą milžinišku greičiu tobulėjančioms naujovėms. Gryną orą ir reikiamą temperatūrą pastate užtikrinančios sistemos kuriamos ne kaip atskiras elementas, o projektuojamos kaip tvaraus pastato, jo energetinio efektyvumo visumos dalis”, – sako pastatų projektavimo bendrovės „Baltic Engineers” ŠVOK gupės vadovas Linas Andrulevičius.
Pavyzdžiui, naujai statomoje Tolminkiemio gimnazijoje Vilniaus Pilaitės rajone ŠVOK sistemos suprojektuotos taip, jog vėsus oras leistųsi ties langais, o mokiniai ir mokytojai nejaustų šalto oro gūsių patalpoje.
Šiuolaikiškoms šildymo ir vėdinimo sistemoms kurti šiandien pasitelkiamos skaitmeninio projektavimo technologijos, pavyzdžiui BIM (Building Information Modeling), kuomet visos pastato konstrukcijos ir inžinerinės sistemos įrengiamos visų pirma virtualioje realybėje, o tuomet jau sustygavus darbų eiliškumą, įvertinus tikslius medžiagų kiekius pastatas statomas fiziškai.
„Tolminkiemio gimnazijoje projektuojant papildomai naudota kompiuterinė aerodinaminių srautų simuliacija, leidusi tiksliai numatyti oro srautus verdant gyvenimui mokykloje. Numatoma, kad tyliai ir nepastebimai srūvantis oras klasėse pasikeis kas 14 minučių arba 3,2 karto per pamoką”, – pasakoja Linas Andrulevičius.
Anot jo, gimnazijoje suprojektuotos tokios, sistemos, kuriuos per pamokas vėdina klases, o pertraukų metu persijungia į koridorius. Energiją taupyti padės aukščiausio efektyvumo rekuperatoriai (~85 %).
Naują inovacijų ir verslo centrą Vilniuje statančios „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius įsitikinęs, jog investicijos į grupės pastatų tvarumą atsiperka.
„Jau statydami pirmąją gamyklą investavome į išskirtinį energetinį efektyvumą ir nepriklausomybę nuo šildymo energijos tiekėjų. Planuodami naują BOD Group inovacijų ir verslo centrą siekėme pritaikyti naujausias energijos vartojimo technologijas ir laikome kryptį pastatų energijos efektyvumu pirmauti Europoje. Pradėkime nuo to, kad žmonių sveikata yra neįkainuojama.
Man kaip žmogui ir mano kolegoms svarbu, kad oro šaldymui nenaudojame freono, šildymui neeikvojame iškastinio kuro, tuo pačiu nežalojame gamtos, nešildome klimato. Saulės energija, geotermija, šilumos siurbliai grįžtamajai energijai, viso to derinys pastatuose sukuria energetinę nepriklausomybę ir yra ekonomiškai logiška. A + + energetinio efektyvumo žymėjime tie pliusai yra neveltui. Prie tų pliusų pridedu finansinį aspektą. Investicijos į pastatų energetinį efektyvumą buvo pasiekę iki 20 proc. finansinę grąžą, kuri ne taip jau lengvai gaunama kitais būdais. Tai yra laimėjimai vienareikšmiškai, tai yra kelias į ateitį”, – sako Vidmantas Janulevičius.
Anot ŠVOK eksperto Lino Andrulevičiaus, BOD Group inovacijų ir verslo centro pastatas visus šilumos ir vėsos poreikius visiškai pajėgus patenkinti tik iš geoterminės energijos, tad nebus jungiamas prie centralizuotų šilumos tinklų. Jo geoterminė jėgainė yra ypatinga tuo, jog geba didelę dalį vėsos poreikio padengti vadinamąja „freecooling” technologija, kuomet cirkuliaciniai siurbliai šaldo vėsiu vandeniu iš gręžinių.
A++ energetinės klasės, 5 aukštų, 33 tūkst. kv. m ploto BOD Gruop inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centro pastatui suprojektuota net 16 vėdinimo sistemų su šilumogrąža. Čia veiks ne tik grindinis šildymas, tačiau ir grindinis vėsinimas. Karštomis vasaros dienomis papildomai numatyti vandeniniai ventiliatoriniai konvektoriai naudojantys tą pačią gruntinę energiją.
Dauguma geoterminių gręžinių, kurių iš viso bus net 80, yra suprojektuoti po pastatu, tad neužima sklypo ploto. Žymią elektros energijos dalį BOD inovacijų ir verslo centrui tieks saulės elektrinė, jos elementai bus integruojami į fasadą bei dėstomi ant stogo.
Kaip pasakoja Linas Andrulevičius, šiuolaikines šilumos ir vėsos gamybos technologijos pastatuose projektuojamos BREEM ir LEED tvarumo standartų kontekste. „Tam, kad pastatai atitiktų šiuos standartus, jie turi surinkti atitinkamą kreditų skaičių, tad šiuolaikiški pastatai skaičiuodami tvarumo balus tartum lenktyniauja tarpusavyje. Laimi patys draugiškiausi žmogui ir gamtai”, – pasakoja jis.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikia prieš trejus metus pastatytos ir šiuo metu besiplečiančios „Continental Automotive Lithuania” gamyklos projektą. Čia rinkti LEED kreditus padėjo tai, jog numatomas tiekiamo oro kiekis yra 30 proc. didesnis nei to reikalauja JAV normos. „Continental” gamykloje yra numatytas nuolatinis šviežio oro kiekio monitoringas, ypač preciziškas filtravimas, oro srauto reguliavimas atsižvelgiant į kintantį CO2 kiekį.
Kartu numatoma speciali pastato oro išvalymo programa po statybų, keliami aukšti reikalavimai patalpų vėdinimui statybų metu. Speciali „flush-out“ programa padeda užtikrinti, kad darbuotojai nuo pat pirmos dienos ateitų į švarų, išvėdintą nuo lakiųjų organinių junginių ir kitų teršalų liekanų pastatą. Finansiniu aspektu įdomu tai, kad jau pastvirtino, jog pirmasis “Continental” pastatas naudoja 51 proc. mažiau energijos nei analogiški panašios paskirties statiniai.
Oro kokybė pastatuose yra ypač svarbi pandemijos metu. „Įprastai darbo vietose iki šiol būdavo projektuojamas bent 36 m3/h oro srautas vienam žmogui, tačiau dažnai kabinete, kuriame numatytos dvi darbo vietos būna trys, keturi ir daugiau žmonių. Matome, kad oro apykaitos vaikyti virusui jau nebepakanka”, – pastebi Linas Andrulevičius. Anot jo, kovoti su virusais papildomai padeda tiesioginiai oro valymo būdai – filtravimas, jonizavimas, UV-C lempos, elektriniai filtrai, radialinė katalitinė jonizacija. Jo pastebėjimu, vienas labiausiai populiarėjančių virusų bei bakterijų plitimo patalpose užkardymo būdų yra būtent UV-C lempos. Šios technologijos esmė yra ta, kad oras tekėdamas per UV spinduliais apšviestą sekciją dezinfekuojamas ir taip visiškai sumažinama ligų plitimo oru rizika.
Apibendrindamas populiarėjančias investicijos į šiuolaikiškas pastatų šildymo ir vėdinimo sistemas ekspertas Linas Andrulevičius pastebi, jog jų atsipirkimą lemia dviejų dedamųjų dermė. „Visų pirma darbdaviai ir patys žmonės per pandemiją prisiminė seną tiesą, jog sveikata yra didžiausias turtas. Kita vertus, skaitmeninis ir tvarumo vertybėmis pagrįstas projektavimas, šiuolaikinės medžiagos ir technologijos, atsinaujinanti energija šildymui ir šaldymui, antrinis šilumos panaudojimas jau tapo tvarių pastatų DNR dalimi. Tvarumas jau šiandien atsiperka finansiškai arba atsipirks netolimoje ateityje” – sako ekspertas.
6 komentarai. Leave new
Abstrakčios sąvokos ir nieko daugiau.
Nesąmonės
Keistas ekspertas.
Gerai būtų , kad ekspertas nurodytų savo atestato išrašą
Gerai būtų , kad ekspertas nurodytų savo atestato Nr.
Gerai būtų , kad ekspertas nurodytų savo atestato Nr.