• tikkurila
  • ruukki
  • ruukki
  • tikkurila

Po rekonstrukcijos atidarytas buvęs Alytaus sinagogos pastatas

2021 rugsėjo 9 d.
alytaus sinagoga
Alytaus sinagoga.

Alytuje po rekonstrukcijos atidarytas bene puošniausias istorinis pastatas – sinagoga. Buvusioje sinagogoje įsikūręs Audiovizualiųjų menų centras daug dėmesio skirs kultūrai.

Restauruota sinagoga perduota Alytaus kraštotyros muziejui. Dalis patalpų skiriamos Alytaus žydų bendruomenės atminimui įamžinti, kitose bus rengiamos parodos, vyks koncertai, konferencijos, seminarai, edukacijos, mokymai, paskaitos, knygų pristatymai, filmų peržiūros ir kiti įvairios meninės raiškos renginiai.

Manoma, kad pirmoji medinė sinagoga Alytuje buvo pastatyta šalia aikštės Kauno gatvėje 1856 m. Tai buvęs nedidelis, krosnimis šildomas namas, kuriame glaudėsi mokykla ir rabino butas. Maždaug toje pat vietoje XIX a. pabaigoje pastatyta mūrinė sinagoga. Jos projekto autorius nenustatytas,  projektas Lietuvos archyvuose nerastas. Didelės mūrinės sinagogos pastatymo faktas byloja apie aukštą tuometinės Alytaus žydų bendruomenės kultūrinį ir ekonominį lygį. Alytaus sinagoga yra istorizmo laikotarpio vadinamojo plytų stiliaus pastatas, būdingas to meto miestelių architektūrai. Per 1909 ir 1911 metų gaisrus sinagoga smarkiai apdegė. Sinagoga atstatyta 1911 m. ir tapo svarbia besiformuojančio Alytaus miesto centro architektūrine dominante. Tais pačiais metais šalia pastatytas ir rabino namas.

alytaus sinagoga

Nepaisant ilgalaikės nepriežiūros ir netinkamų laikymo sąlygų, pirminė sinagogos išvaizda išliko beveik nepakitusi. Pastatas kompaktiško vientiso tūrio, vieno ir dviejų aukštų, sumūrytas iš geltonų ir raudonų plytų, netinkuotas, dengtas dvišlaičiu stogu. Sinagoga netaisyklingo keturkampio plano: rytų pusėje – erdvi vienaukštė vyrų salė, į kurią patenkama per prieangį, vakarų pusėje – siaura dviaukštė dalis, sovietmečio rekonstrukcijų metu suskaidyta dviem skersinėmis sienomis. Pagrindinis vakarų fasadas – dviejų aukštų, asimetriškos kompozicijos (kairėje pirmojo aukšto pusėje yra du, dešinėje – trys langų angos). Centrinėje šio fasado dalyje dominuoja perspektyvinis portalas su pusapvale arka, tūrinės mentės ir trikampis frontonas. Tarp menčių, virš portalo yra langas, reljefinė šešiakampė Dovydo žvaigždė ir porinės nišelės, simbolizuojančios Dešimties Dievo įsakymų plokštes.

Sinagogos pastato tvarkybos darbų projekto sprendiniais siekta atkurti pastato erdvių pirminę planinę erdvinę struktūrą, restauruoti ir remontuoti pastato fasadus, atkuriant prarastas jų dalis ir elementus, konservuoti, restauruoti ir eksponuoti vertingiausius vidaus dekoro ir įrangos elementus: pagrindinės maldų salės polichrominį dekorą, pažymint aron hakodešo vietą, bimos aikštelę, moterų galerijos sienų trafaretinio dekoro fragmentus. Įgyvendinant projektą, demontuotos pokarinės pertvaros ir užmūrijimai. Atidengtos autentiškos angos, restauruoti angokraščiai. Pastato vidaus pirminei planinei struktūrai labai reikšminga skersinė siena, skirianti pagrindinę maldų salę nuo moterų galerijos. Atkurtos dvylikos arkinių langų angos antrajame aukšte, pirmajame atidengtos šoninių durų angos, centrinių durų angoje atkurta segmentinė sąrama. Restauruota ir sustiprinta pagrindinės maldų salės perdanga. Atkurta medinė stogo konstrukcija ir cinkuotos skardos danga, įrengta lietaus nuvedimo sistema, apskardintos frontonų centrinės dalys, palangės.

Restauravimo darbus vykdė UAB „Ekodora“.

Komentarai

statyba ir architektura albumas
archicad