Top Baneris

Pirmą vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje tikisi pastatyti kuo greičiau

2021 sausio 21 d.
Medium wind mill 1
Asociatyvi nuotr.
Pasidalykite straipsniu

Lietuvai planuojant statyti pirmąjį vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje, energetikos viceministrė sako, kad projektą norima įgyvendinti kuo greičiau. Daiva Garbaliauskaitė sako, kad pirmąjį parko statybos aukcioną numatoma surengti 2023-iaisiais, kaip ir planuota. 

„Noriu nuraminti, kad tie terminai tikrai maksimaliai bus išlaikomi ir mūsų tikslas yra kuo greičiau susidėlioti ir pasižiūrėti galbūt netgi, kur galima būtų paspartinti šito jūrinio vėjo projekto vystymą. Tai apie jo kažkokį atidėjimą nėra tokių minčių“, – Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje ketvirtadienį kalbėjo D. Garbaliauskaitė. 

Energetikos ministras Dainius Kreivys sausio pradžioje BNS sakė, kad planas 2023 metais skelbti aukcioną nebuvo „padengtas balansavimo paslaugomis“. Jo teigimu, kai bus parengtas tikslus sisteminių paslaugų išvystymo planas, tuomet bus galima pasakyti konkrečią datą – 2023, 2024 ar 2025-ieji.  

D. Garbaliauskaitė ketvirtadienį sakė, kad Europos Sąjunga (ES) deklaruoja ambicingus atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) jūroje tikslus: per 30 metų numatoma investuoti 800 mlrd. eurų, o iki 2030 metų pasiekti 60 GW instaliuotos vėjo elektrinių galios ir dar 1 GW vandenyno energiją naudojančių elektrinių galios, tuo metu iki 2050 metų, – atitinkamai, 300 GW ir 40 GW. 

„Studija rodo, kad yra apie 93 gigavatai potencialo visoje Baltijos jūroje tokios vėjo generacijos, įvertinant tai, Lietuvos dalyje yra numatyta potencialas iki 3,4 gigavato. Tai yra iš tikrųjų dideli skaičiai. Reikia paminėti, kad Baltijos jūra yra tarp pirmaujančių visoje Europoje, kur yra matomas didžiausias potencialas“, – sakė viceministrė. 

Seimui pateiktos kelių įstatymų pataisos, leisiančios Baltijos jūroje įrengti 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jame būtų pagaminama iki 3 TWh elektros per metus, o tai patenkintų iki ketvirtadalio jos poreikio Lietuvoje. Parkas būtų statomas beveik 30 km nuo kranto nutolusioje jūros teritorijoje.

Įstatymų paketas, numatantis pirmąjį aukcioną surengti 2023-iaisiais, sugrįžo išvados į Vyriausybę, o ją, pasak viceministrės, ketinama pateikti dar Seimo pavasario sesijoje. 

Skaičiuojama, kad daugiau negu 1 mlrd. eurų vertės projektas sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų, o biudžetas gautų beveik 9 mln. eurų su darbo mokesčiais susijusių pajamų.

Apie planus investuoti į vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje jau paskelbė valstybės valdoma „Ignitis grupė“ kartu su strategine partnere – Europos energetikos lyderių „Engie“ bei EDPR įkurta „Ocean Winds“. 

Tokių planų turi ir koncernas „Achemos grupė“, ketinantis statyti ir jėgainių komponentų gamyklą Klaipėdoje, kur ji valdo krovos įmonę „Klasco“. Būsimu aukcionu domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“. 

Vėjo parko Baltijos jūroje vietą parinks „Ardynas“

Lietuvai ketinant Baltijos jūroje statyti 700 MW vėjo jėgainių parką, konkrečią teritoriją jam parinks bei pasekmes aplinkai vertins konkursą laimėjusi projektavimo,  poveikio aplinkai vertinimo bei teritorijų planavimo paslaugų bendrovė „Ardynas“. 

Lietuvos energetikos agentūra, Energetikos ministerijos pavedimu pernai lapkritį skelbusi konkursą penktadienį paskelbė jo laimėtoją. Sutartį su „Ardynu“ pasirašys ministerija, o darbus įmonė turės atlikti per 18 mėnesių – iki 2022 metų vidurio.

„Numatytos vėjo elektrinių plėtrai teritorijos planavimo dokumentų rengimo proceso pradžia yra labai svarbus praktinis žingsnis būsimo projekto Baltijos jūroje įgyvendinimo link“, – teigia agentūra.  

Būsimos sutarties vertės agentūra BNS nesutiko atskleisti, tačiau konkurso sąlygose skelbta, kad numatoma darbų vertė – 412 tūkst. eurų. 

„Ardynas“ parengs teritorijos Baltijos jūroje inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir atliks jo strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Planas numatys konkrečius plotus vėjo jėgainėms ir kitai infrastruktūrai, nustatys jų naudojimo ir apsaugos reglamentus.

Be to, šiuo metu vyksta ir vėjo parko Baltijos jūroje poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo konkursas, šiuos darbus, kurių preliminari vertė yra 1,65 mln. eurų (be PVM), norima atlikti iki 2023 metų. 

Pasak ministerijos, Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros teritorijoje gali būti įrengta nuo 43 iki 87 vėjo elektrinių, kurių kiekvienos galia – 8-15 MW, o aukštis – 140-300 metrų.

Pernai birželį Vyriausybė nustatė teritoriją Baltijos jūroje, kurioje etapais bus vystomas vėjo elektrinių parkas. Pirmuoju etapu joje numatoma įrengti iki 700 MW parką, kuris per metus galėtų pagaminti apie 2,5–3 TWh elektros, arba beveik ketvirtadalį dabartinio šalies poreikio ir, anot ekspertų, galėtų sukurti apie 1300 darbo vietų, teigia agentūra.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.


Pasidalykite straipsniu
Komentarai

Rekomenduojami video