Perdirbto nuotekų dumblo panaudojimo galimybės (1)

2013-ieji – paskutiniai metai, kai sukauptą nuotekų dumblą galima laikyti sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose. Vieną – nuotekų dumblo laikymo – problemą jau išsprendusios, vandentvarkos įmonės sprendžia kitą galvosūkį – kaip panaudoti perdirbtą dumblą. Kalbinti specialistai neabejoja: užsienio šalių praktika – dumblą panaudoti žemės ūkyje ar biodujoms gaminti – gana lengvai pritaikoma mūsų šalyje. Bet pasirinkti nėra paprasta.

Kaip pigiausiai apdoroti nuotekų dumblą?

Nuotekų dumblo tvarkymo problema aktuali ne tik Lietuvai. Tačiau mūsų šalyje ja susirūpinta tik pastaraisiais metais, tuomet prisiminta ir 2006 metais Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu parengta galimybių studija „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“. Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo strategijos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kazlauskienė paaiškino, kad galimybių studijoje pateikta susisteminta informacija apie nuotekų dumblo tvarkymo technologijas, išskirti ir išanalizuoti pagrindiniai technologiniai dumblo tvarkymo procesai.

Studijoje, remiantis įvairių Europos Sąjungos (ES) valstybių praktika, skirtingų organizacijų ir įstaigų sukaupta patirtimi tvarkant dumblą, numatyta, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių pirmos bei antros kategorijų nuotekų dumblą (šiųdviejų kategorijų dumble neviršijamos leistinos sunkiųjų metalų normos) būtų galima panaudoti žemės ūkyje dirvožemiui tręšti auginant javus bei technines kultūras, biokurui, energiniam miškui auginti, apleistoms žemėms atkurti, išeksploatuotų žvyro, smėlio, molio karjerų ir durpynų rekultivacijai, tarpiniams eksploatuojamų sąvartynų sluoksniams formuoti ir uždarytiems sąvartynams rekultivuoti, miesto želdiniams tręšti, pakelėms sutvirtinti ir apželdinti.

Parengus galimybių studiją, buvo sudarytas ir valstybės projektų sąrašas, į kurį įtraukti ES lėšomis finansuojami 23 objektai, apimantys visą Lietuvą: 12 nuotekų dumblo pūdymo–džiovinimo įrenginių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose ir kituose miestuose, 2 džiovinimo įrenginiai ir 9 kompostavimo aikštelės. „Šiuo metu daugelis objektų funkcionuoja, kai kur jau daugiau nei metus, todėl drąsiai galima teigti, kad dumblo apdorojimo problema sprendžiama ir šioje srityje pasistūmėta ypač stipriai“, – sakė APVA Atliekų projektų skyriaus vedėjo pavaduotojas Nerijus Lesickas.

Tiesa, nors, specialisto teigimu, dumblo apdorojimo projektams įgyvendinti buvo skirta pakankamai lėšų ir įsigyta visa reikalinga specializuota įranga, nuotekų dumblo perdirbimas gerokai tuština vandentvarkos įmonių kišenes. Kol kas kompostuojant dumblą sąnaudos siekia daugiau kaip 100 litų už toną. Dumblą sausinant sąnaudos yra dar didesnės. Esant tokiai situacijai, vandentvarkos įmonės priverstos ieškoti būdų, kaip mažinti šio proceso išlaidas.

Iki tada, kai buvo pradėti įgyvendinti investiciniai dumblo apdorojimo projektai, pagrindinis iššūkis buvo nusausinto dumblo saugojimo vietos trūkumas. Baimintasi, kad turimose saugojimo aikštelėse tiesiog pristigs vietos. Tačiau išsprendus nuotekų dumblo laikymo problemą, iškilo kita – nėra aiškus galutinis sausinto ir džiovinto dumblo naudojimas. „Dumblas iki šiol nėra įteisintas kaip produktas, kitaip sakant, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis. Nesant teisinio reglamentavimo išlieka didžiulė problema dėl tolesnio ir galutinio dumblo sutvarkymo. Tokie Lietuvos regionai kaip Biržai, Švenčionėliai, Ukmergė, Druskininkai ir kiti, kurie pasirinko dumblą tvarkyti jį kompostuojant, panašių problemų išvengė. Čia sukompostuotas dumblas sėkmingai mainomas į žaliąsias atliekas, šiaudus ir pan. Ūkininkai tai daro noriai“, – atkreipė dėmesį N. Lesickas.

Vis dėlto APVA specialistas pripažino: dumblo panaudojimas žemės ūkyje yra perspektyvus tik tuo atveju, kai vartotojams jį galima pasiūlyti jau sukompostuotą ir kai konkrečiame Lietuvos regione yra išplėtotas žemės ūkis. O kur dėti dumblą, apdorotą jį sausinant? Šiuo metu džiovintas dumblas yra kaupiamas ir saugomas supakuotas didmaišiuose tam pritaikytose saugyklose. Džiovintas dumblas savo energine verte prilygsta rudajai angliai, todėl tinkamai pakoregavus teisinę bazę būtų galima ne tik galutinai išspręsti dumblo panaudojimo problemą, bet ir gauti naudos. Yra siūlančiųjų išdžiovintą nuotekų dumblą saugoti kad ir keliolika metų, kol bus apsispręsta, kaip jį geriausia panaudoti. O Vokietijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose šalyse miesteliuose esančiose kietojo kuro katilinėse džiovintas dumblas deginamas išgaunant ir elektros, ir šilumos energiją.

Iniciatyvas stabdo smarvė

Nuotekų dumblo utilizavimas, anot N. Lesicko, yra ir didmiesčių, ir mažesnių miestelių problema. Didesniuose miestuose dumblas tvarkomas tose pačiose vandentvarkos įmonių teritorijose įrengtuose dumblo apdorojimo įrenginiuose, mažesni miestai priversti susidarantį dumblą transportuoti į numatytas vietas, ten jis apdorojamas. Tam reikia įsigyti specialų transportą, kad pervežant nesklistų kvapas, dumblas neišbėgtų ir neužterštų kelio.

Būtent nuotekų dumblo kvapo labiausiai bijo eiliniai gyventojai.