• tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila
  • ruukki

Perdirbto dumblo naudojimas paliktas rytdienai?

2014 balandžio 30 d.

Nuotekų dumblo naudojimas Lietuvoje – iki šiol aštrių diskusijų objektas. Kol skeptiškai nusiteikę lietuviai ginasi net minties nuotekų dumblu tręšti laukus, vandentvarkininkai siūlo dar vieną galimybę – perdirbtą nuotekų dumblą panaudoti šilumos ir elektros energijai gaminti. Tačiau pripažįsta, kad reikiamoms technologijoms įrengti trūksta valdžios palaikymo ir lėšų.

Statybos vyksta kaip suplanuota

2013-ieji – paskutiniai metai, kai sukauptą nuotekų dumblą buvo galima laikyti sąvartynuose, dumblo aikštelėse ar kitokiose talpyklose. Nuotekų dumblo laikymo problemą dar 2006-aisiais užsimota išspręsti įgyvendinant investicinius dumblo apdorojimo projektus: pastatyti 12 nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginių Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose ir kituose miestuose, 2 dumblo džiovinimo įrenginius ir 9 kompostavimo aikšteles.

Šių įrenginių statybos, anot Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, finansuotos ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir pačių vandens tiekėjų lėšomis, tiesa, dažniausiai skolintomis. Beje, investicinė dumblo tvarkymo programa, kurios tikslas – sausintą ir sudžiovintą nuotekų dumblą, užuot jį kaupus ir saugojus supakuotą didmaišiuose tam pritaikytose saugyklose, kaip yra dabar, panaudoti kaip kurą arba trąšą, veikia tik mūsų šalyje: nei latviai, nei estai panašios programos neturi.

Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Kėdainiuose ir Šilutėje jau dirba nuotekų dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginiai. Kelmėje, Akmenėje, Raseiniuose, Kaišiadoryse, Biržuose, Jonavoje, Švenčionėliuose, Druskininkuose ir Ukmergėje baigtos įrengti dumblo kompostavimo aikštelės, kuriose dumblas bus kompostuojamas, o kompostas panaudojamas, pavyzdžiui, laukams tręšti. Suplanuota, kad iki šių metų pabaigos dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginiai arba kompostavimo aikštelės pradės veikti ir kituose miestuose.

Galimybių – ne viena

Šiuo metu, anot B. Miežutavičiaus, aktualiausia problema – tolesnis perdirbto dumblo naudojimas. LVTA vadovas mato dvi perdirbto dumblo realizavimo galimybes: dumblo pūdymo proceso metu susidariusias biodujas panaudoti pačiam dumblo apdorojimo technologiniam procesui, o galutinį apdoroto dumblo produktą – bekvapes džiovinto dumblo granules, pakoregavus teisinę bazę, deginti kaip biokurą. Galiausiai jas galima panaudoti žemės ūkyje kaip mineralinę trąšą. „Mūsų tikslas kartu su Vyriausybe ir Aplinkos ministerija dar šiais metais priimti galutinį sprendimą dėl perdirbto dumblo naudojimo“, – paaiškino B. Miežutavičius.

Nuotekų dumblą, pirmiausia jį apdorojus, pašalinus aplinką teršiančias kenksmingas medžiagas, leidžiama naudoti žemės ūkyje.

Nuotekų dumblą, pirmiausia jį apdorojus, pašalinus aplinką teršiančias
kenksmingas medžiagas, leidžiama naudoti žemės ūkyje.

Vokietijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose šalyse miesteliuose esančiose kietojo kuro katilinėse džiovintas dumblas deginamas išgaunant ir elektros, ir šilumos energiją. O Lietuvoje trūksta ne tik sprendimų, bet ir lėšų. Galutinai susitvarkyti su nuotekų dumblo perdirbimo ir naudojimo problema, anot B. Miežutavičiaus, būtų galima dalį 2014–2020 metų ES paramos, skirtos vandentvarkos dumblo apdorojimo ir naudojimo problemoms spręsti.

„Dumblo problema neatsirado šiaip sau. Bėda buvo ne tik nuotekų dumblo kvapas. Tiesiog nebebuvo, kur jo dėti. Sovietmečiu buvo statomos nuotekų valyklos, o apie dumblo laikymo ar perdirbimo technologijas niekas negalvojo, pagrindinis uždavinys anuomet buvo rasti ar sukurti technologijas komunalinėms bei pramoninėms nuotekoms išvalyti. Sovietų Sąjunga buvo pats didžiausias Baltijos jūros teršėjas. Prie visų didžiųjų miestų vis dar yra senųjų dumblo saugojimo deponavimo aikštelių, jos ateityje irgi reikalaus sprendimų“, – pasakojo LVTA vadovas.

Lietuvoje būtina sutvarkyti milijonus kubinių metrų deponuoto nuotekų dumblo. Nuotekų valyklos šalyje pradėtos statyti apie 1970 metus, nuotekų dumblas buvo kaupiamas ištisus dešimtmečius.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad