• ruukki
  • tikkurila
  • ruukki
  • tikkurila

Paviršinių nuotekų tvarkyboje – povandeninės srovės

2013 lapkričio 2 d.

Kas atsakingas už per liūtis miestų gatvėse skęstančius automobilius ar patvinstančius cokolinius pastatų aukštus? Jei atsakydami į šiuos klausimus į šalį atidėsime Lietuvoje mėgstamą apibendrinimą „kalta valdžia“, problemos atsiradimo priežasčių rasime daug. Ir net jei galiausiai galėsime ramiai atsidusti įsitikinę pirminės nuostatos – „kalta valdžia“ – teisingumu, teks pripažinti, kad vien valdžios pastangomis, be gyventojų indėlio, išspręsti situaciją, susiklosčiusią paviršinių nuotekų tvarkymo ūkyje, bus sunku ir truks ilgai.

Problemos – ir dėl taršos

Sudėtinga šiandienė situacija paviršinių nuotekų rinkimo sistemoje brendo visus dvidešimt intensyvios miestų plėtros metų, kai nebuvo atsižvelgiama į tai, kad sovietiniais laikais sukurtą lietaus nuotekų rinkimo infrastruktūrą miestai baigia išaugti – vis didėjant asfaltuotų teritorijų plotams neįvertinta, kad nuotakyno laidumas nepakankamas išaugusiam surenkamų paviršinių nuotekų srautui. Be to, kai kur sistemos tiesiog neįrengtos, o įrengtosios – nepakankamai atsakingai eksploatuotos.

„Šis ūkis tikrai labai nugyventas, – pripažino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidentas Bronius Miežutavičius. – O reikiamai netvarkomas jis buvo dėl to, kad nebuvo normaliai nustatytas sąnaudų susigrąžinimo principas – investicijos į tinklo eksploatavimą buvo daug didesnės, negu buvo surenkama mokesčių. Juk sąnaudos eksploatacijai buvo ir yra kaupiamos tik iš juridinių vienetų – tam tikras teritorijas, automobilių stovėjimo aikšteles turinčių įmonių, iš degalinių, taip pat panaudojant tas lėšas, kurias pajėgia skirti savivaldybės. To neužtenka.“

Visa tai gresia ne vien miestų užtvindymu – nevalytos lietaus nuotekos teršia ne tik paviršinio, bet ir požeminio vandens telkinius. „Šių nuotekų daroma žala gamtai akivaizdi, kartu su paviršinėmis nuotekomis nuo urbanizuotų teritorijų į vandens telkinius patenka naftos atliekos, skendinčios medžiagos ir kiti teršalai“, – B. Miežutavičiui antrino Aplinkos ministerijos (AM) Vandenų departamento direktorius Dalius Krinickas.

Pradės nuo didžiausių taršos židinių tvarkymo

Planuojama, kad artėjantį, 2014–2020 metų, Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos laikotarpį Lietuvos vandentvarkos sektorius disponuos maždaug 1,4 mlrd. litų parama. Dalis šių lėšų, patikino D. Krinickas, atiteks paviršinių nuotekų surinkimo tinklams modernizuoti ir naujiems statyti. Kokio dydžio bus ši sumos dalis, turės apsispręsti pati Lietuva. „Mes turime įsipareigojimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo, paviršinių nuotekų, dumblo tvarkymo, nuotekų valymo srityse. Todėl turime sudėlioti prioritetus ir paskirstyti investicijas į šiuos sektorius. Tačiau šiuo metu galime pasakyti, kad tokių investicijų, kurios reikalingos šiems sektoriams, ES fonduose nėra“, – konstatavo D. Krinickas.

Paviršinės nuotekos sudaro penktadalį (20 proc.) visų į aplinką išleidžiamų nuotekų kiekio, tačiau jų išvaloma tik 11 proc. AM 2012 metais įvertino Lietuvoje esančią paviršinių nuotekų infrastruktūrą ir nustatė karštuosius taškus, iš kurių į vandens telkinius patenka didžiausias teršalų kiekis. Tikimasi, kad sutvarkius šiuos taškus bus nutraukta esminė vandens telkinių tarša, aiškino AM atstovas.

Liūčių išprovokuotais gatvių potvyniais garsiausiai skundžiasi Vilniaus gyventojai. Buvęs „Vilniaus vandenų“ vadovas, LVTA prezidentas B. Miežutavičius nesitiki greitų permainų. „Vilniuje iš esmės reikia pertvarkyti visą egzistuojantį nuotakyną. Būtina įrengti amortizacines talpas paviršiniam vandeniui sugaudyti, jį išvalyti ir nuvesti į vandens telkinius. Sostinėje yra per 100 paviršinių nuotekų išleidimo į Nerį, Vilnią, Vokę įrenginių, o valymo – vos keli. Bet ir šie sugaudo gal tik naftą ir smėlį. Vien Vilniaus paviršinių nuotekų sistemos pertvarkai reikia milijardinių investicijų. Akivaizdu, per 2014–2020 metų finansavimo periodą galimybių skirti tiek lėšų nebus. Mano žiniomis, vadovaujantis pirminiais planais, paviršinių nuotekų tvarkybai numatyta labai nedidelė dalis reikiamos sumos. Tad galima tikėtis nebent pilotinių projektų įgyvendinimo“, – apgailestavo B. Miežutavičius.

D. Krinickas patikslino: AM yra atlikusi poreikio paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai ir renovacijai vertinimą, kuris parodė, kad investicijų visos Lietuvos reikmėms šioje srityje patenkinti reikia 2,3 mlrd. litų. Vilniaus paviršinių nuotekų infrastruktūrai sutvarkyti reikalingos investicijos milijardo litų nesiektų.

Įvardys potencialius paramos gavėjus

AM pirmiausia pasiryžusi pasirūpinti teisiniu paviršinių nuotekų tvarkybos reglamentavimu. „Nuo 1993 metų paviršinių nuotekų tvarkymo srityje apskritai nebuvo reglamentuotas nei šių paslaugų organizavimas, nei mokesčių už suteiktas paslaugas sąlygos, nei sutarčių sąlygos, nei finansavimas šios infrastruktūros plėtrai ir renovacijai. Šiuo metu reglamentuoti tik paviršinių nuotekų valymo reikalavimai, nustatytos ribinės išvalomų paviršinių nuotekų vertės“, – paaiškino AM Vandenų departamento vadovas.

    Komentarai

    statyba ir architektura
    archicad