Per trejus prevencinės priežiūros projekto „FIXUS Mobilis“ metus mobiliosios komandos aplankė apie 200 Kultūros vertybių registro objektų. Visi šie vizitai, susitikimai padėjo FIXUS specialistams įvertinti bendrą paveldo būklę Lietuvoje, susipažinti su paveldo statinių valdytojais, suprasti jų poreikius ir motyvus. Visa ši patirtis labai pravers per netrukus prasidėsiantį naują 5 metų projekto laikotarpį. Tikimasi, kad per šiuos metus Lietuvoje įsišaknys prevencinė paveldo priežiūros sistema, o valdytojų bendruomenė supras, kad prevencija – būtina sąlyga gerai istorinių statinių būklei užtikrinti.
Aplankyti du šimtai objektų
Lietuva turi gausų Kultūros vertybių registrą ir keturis pasaulinės reikšmės gamtos ir kultūros paveldo objektus. „FIXUS Mobilis“ žmonės (projekte dirba 14 specialistų) per pirmuosius trejus veiklos metus dirbo prie dviejų šimtų paveldo statinių. Šie objektai labai įvairūs tiek savo paskirtimi, tiek statybos medžiagomis. Tai bažnyčios, dvarai, ūkiniai pastatai, inžinerinis paveldas, gyvenamieji namai, sodybos ir administraciniai pastatai. Dalis jų mediniai, dalis mūriniai, statyti naudojant skirtingas medžiagas ir technologijas. „FIXUS Mobilis“ objektų yra kiekviename Lietuvos regione, kaimuose ir miestuose.
FIXUS paslaugas gavę valdytojai išsamiai sužinojo apie valdomo pastato būklę ir skubias priemones, kurių reikėtų imtis, norint ištaisyti pažeidimus. Tačiau be ilgo savininkų sąrašo, kurių objektuose FIXUS specialistai dirbo, yra ir būrys paveldo ir istorinių statinių valdytojų, kurie dalyvavo vienoje iš dvidešimties viešų „FIXUS Mobilis“ konsultacijų ar praktiniuose mokymuose. Jie sužinojo apie bendrus prevencinės priežiūros principus bei pritaikė išgirstą informaciją savo valdomam objektui.
Supažindinti valdytojus su statinio priežiūros principais ir paprastais darbais, kuriuos savininkas gali atlikti pats, – vienas iš svarbių FIXUS uždavinių. Savininko įprotis reguliariai prižiūrėti savo valdomą pastatą ir jo aplinką, valyti stogą, vandens nuvedimo sistemą ir atlikti kitus rutininius darbus gali labai padėti palaikyti gerą pastato būklę.
Tiek projektą administruojantys, tiek tiesiogiai paveldo statiniuose dirbantys FIXUS specialistai gali patvirtinti, kad daugiausia pažeidimų istoriniuose pastatuose yra susiję su drėgme.
Šiuo metu dažnas FIXUS aplankytas pastatas jau kenčia nuo drėgmės sukeltų pažeidimų: besiskverbdama į pastato medžiagą, ją gadina tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Drėgmės perteklius pastate ima matytis plika akimi, kai pradeda luptis dažai, byra tinkas, ar dar blogiau – smenga pamatai, įsimeta puvinys ir atsiranda kitų rimtų konstrukcijų pažeidimų.
Klimato kaitos padariniai
Nuo pat projekto veiklos pradžios FIXUS komandos nariai palaikė draugišką ryšį su partneriais Norvegijoje. Kolegos iš dviejų organizacijų – Bažnyčios darbdavių asociacijos KA ir Paveldo departamento Riksantikvaren – bendravo su FIXUS specialistais nuotoliu, aplankė „FIXUS Mobilis“ Lietuvoje ir kvietė lietuvių specialistus pas save. Kolegos aptarė ir praktiškai išbandė prevencinės paveldo priežiūros metodus, taikomus abiejose šalyse, kartu dalyvavo klimato kaitos konferencijoje Osle. Lapkričio 24 d. vykusiame FIXUS renginyje gyvai dalyvavo KA vykdomo bažnyčių prevencinės priežiūros projekto „Kirkevakta“ atstovas.
Abiejų šalių prevencinės priežiūros specialistai pastebi, kad, keičiantis klimatui, seniems pastatams tenka iškęsti itin nepalankias sąlygas, kurios gerokai skiriasi nuo tų, kurios buvo, kai šie pastatai iškilo. Per žiemą daug kartų pasikartojantys atšilimo ir užšalimo ciklai, stiprios liūtys ir sausros bei kiti klimato kaitos padariniai greičiau ardo autentiškas medžiagas ir trumpina paveldo statinių gyvenimą. Dėl šių priežasčių prevencinė paveldo priežiūra tampa dar aktualesnė, o sėkmingas lietuviškos sistemos įgyvendinimas – itin svarbus. Projektą „FIXUS Mobilis“ įgyvendina Kultūros paveldo centras ir Kultūros infrastruktūros centras. FIXUS finansuojamas iš 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ lėšų.
„Remmers WP Flow“ savaime išsilyginanti hidroizoliacija
senų pastatų rūsio grindims
Daugelio senų pastatų savininkai susiduria su didele problema: ne tik drėkstančiomis rūsio sienomis, bet ir grindimis, turinčiomis sąlytį su gruntu. Tokiu atveju būtina tinkama hidroizoliacija, kitaip problemos neišvengsite.
Patikimas sprendimas – nedidelio storio danga
Sienų hidroizoliacija gali būti tiek išorinė, tiek vidinė, o grindys paprastai nuo drėgmės sandarinamos tik patalpos viduje. Dažnai tam reikalingi keli nemažo storio hidroizoliacijos sluoksniai, dėl to grindys tampa aukštesnės, o patalpos aukštis, kuris rūsiuose ir taip nėra didelis, dar labiau sumažėja.
Laimei, yra alternatyvus sprendimas – savaime išsilyginanti hidroizoliacija „Remmers WP Flow“, kurią naudojant greitai ir nesudėtingai suformuojama išlyginamoji danga ir hidroizoliacija vienu nedidelio storio sluoksniu. Šis savaime išsilyginantis mineralinis hidroizoliacinis mišinys pilamas ant apkrovą laikančios grindų plokštės.
Išbandytas ir patvirtintas
„WP Flow“ puikiai papildo „Remmers“ sistemas, skirtas pastatų hidroizoliacijai iš vidaus. Kaip ir sienų hidroizoliacijai skirtos sistemos, „WP Flow“, kai sluoksnio storis 10 mm, buvo išbandyta ir patvirtinta pagal tarptautinės asociacijos WTA reikalavimą 4-6-14/D „Su gruntu besiliečiančių konstrukcinių elementų papildoma hidroizoliacija“.
Savaime išsilyginantis grindų išlyginamasis mišinys „WP Flow“ greitai kietėja, kietėjimo metu atsirandantys įtempimai yra labai maži (kietėja be įtrūkimų), sukietėjęs sluoksnis yra visiškai nelaidus vandeniui, atsparus gniuždymui, ilgaamžis.
Pereinamojoje zonoje tarp sienos ir grindų „WP Flow“ puikiai jungiasi su išbandytomis ir patikrintomis „Remmers“ sistemomis. Grindų plokštės kokybė ir matmenys turi atitikti numatomą poveikį.
