Pastatų tvarumo vertinimas. Ką reikia žinoti apie sistemas, procesą, kvalifikaciją? (2)

Nuo 2025 m. žaliuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose numatoma, jog Lietuvoje statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji pastatai turės būti projektuojami ir statomi taip, kad projektavimo, statybos ir naudojimo etapuose būtų užtikrinta atitiktis statytojo pasirinktam pastato tvarumo lygiui pagal statytojo pasirinktą pastatų tvarumo vertinimo sistemą.

LR Aplinkos ministerijos prašymu atsakymus pateikė Lietuvos žaliųjų pastatų taryba.

1. Kas yra pastatų tvarumo vertinimo sistema/sertifikavimas?

Pastatų sertifikavimas yra skirtas objektyviai ir skaidriai nustatyti esančių teritorijų ir pastatų

tvarumo lygį bei viešai deklaruoti geriausią tvaraus projektavimo ir statybos praktiką. Pastatų tvarumo vertinimo pagrindinis tikslas – skatinti statyti sveikus, komfortiškus, ilgaamžius, ekonomiškus, energetiškai efektyvius pastatus, racionaliai vartojančius gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai.

Sertifikavimas atliekamas trečiosios, nepriklausomos, šalies kvalifikuotų vertintojų.

Atsižvelgdamos į statybų ir kitų ištekliams imlių sektorių poveikį aplinkai, pažangios šalys noriai plėtoja žiedinės ekonomikos sistemą, kuriai padedant stengiamasi kiek įmanoma labiau sumažinti išteklių ir energijos suvartojimą. Vis dažniau pasaulyje (daugiau nei pusšimtyje šalių) tvariems pastatams projektuoti ir statyti pasitelkiamos savanoriškos pastatų tvarumo vertinimo, reitingavimo ir viešinimo sistemos, kurių pagrindiniai vartotojai – viešosios ir privačios organizacijos, architektų ir projektuotojų komandos, nekilnojamojo turto vystytojai ir valdytojai. Tokių vertinimo sistemų naudojimas ne tik skatina tvarų miesto, regiono, šalies vystymąsi, inovacijas, bet ir įgalina efektyviai taikyti pastato gyvavimo ciklo principus nuo dizaino iki jau sukurto objekto valdymo, renovacijos ar konversijos. Savanoriškos tvarumo vertinimo sistemos padeda geriau suvokti ne tik pastatų poveikį žmonėms ir aplinkai bet ir kaip tą poveikį optimizuoti, kartu pagerinant patalpų mikroklimatą ir naudojimo komfortą, be kita ko, sumažinant eksploatacijos išlaidas. Nekilnojamo turto vystytojams ir valdytojams pastato tvarumo įvertinimas gali padėti gauti palankesnį finansavimą, o tarp kitų privalumų – ir didesnė pardavimo kaina, greitesnė investicijų grąža, išskirtinumas rinkoje.

2. Kokios yra pastatų tvarumo vertinimo sistemos, kuo jos skiriasi?

Britiškasis BREEAM (Building Research Establishment Environmental Assessment Method) ir amerikietiškasis LEED (Leadership in Energy and Environmental Design) yra bene labiausiai pasaulyje žinomi ir plačiausiai taikomi tvarių pastatų vertinimo standartai. Tai savanoriškai pasirenkamos vertinimo metodikos, kurios nustato geriausią tvarių pastatų projektavimo ir statybos praktiką. Šiais sertifikatais ženklinami pastatai ir net ištisi kvartalai, darantys mažiausią poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai per visa savo gyvavimo laikotarpį. Vertinami dažniausiai investiciniai, pakankamai didelės apimties projektai, kuriems tvarumo sertifikatas atstoja tarptautiniu mastu prižįstamą kokybės ženklą ir suteikia galimybę objektyviai palyginti pastatą su kitais sertifikuotais tos pačios paskirties (pvz. biurų ar komerciniais centrais) objektais.

Populiarėjantis WELL standartas yra skirtas įvertinti pastatuose sukurtų erdvių poveikį žmonių sveikatai ir gerbūviui pagal 7 pagrindines koncepcijas (oras, vanduo, mityba, šviesa, sveikatingumas, komfortas ir protas). WELL galima taikyti tiek vienai vidaus erdvei, tiek ir visai organizacijai sertifikuoti.

Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos sukurta Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistema (LPTVS) yra skirta projektuojamiems, pastatytiems ar jau eksploatuojamiems pastatams sertifikuoti, o ją sudaro 29 vertinimo kriterijai, suskirstyti į 8 kategorijas (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir projekto valdymas). Šiuo metu sistema yra iš esmės keičiama ir tobulinama atsižvelgiant į naujas realijas, pakitusius tvarumo standartus, naujausias technologijas, geriausias praktikas ir rinkos poreikius.

Atkreipti dėmesį verta ir į Europos Komisijos vystomą pastatų tvarumo vertinimo sistemą Level(s). Ji skirta aplinkosauginiams pagerinimams matuoti ir palaikyti nuo pat statinio ​​projektavimo, iki eksploatavimo pabaigos. Level(s) yra atvira, nemokama, visiems prieinama sistema, siekianti, kad vertinant ir teikiant ataskaitas apie pastatų tvarumą būtų kalbama visiems suprantama kalba, kuriamas tam tikras bendras supratimas apie pastatų tvarumą. Level(s) gali būti pritaikyta gyvenamiesiems pastatams ir biurams.

Dauguma šalių turi savo nacionalines pastatų tvarumo vertinimo sistemas (pvz. LPTVS – Lietuvoje, Miljoebyggnad – Švedijoje, HPI – Airijoje, DGNB – Vokietijoje, BEAM – Honkonge, Green Star – Australijoje), kurios sukurtos atsižvelgiant į teisinę aplinką, ekonomines realijas, gamtines sąlygas ir kitas svarbias aplinkybes.

Daugumą pastatų tvarumo vertinimo sistemų palaiko ir nuolat tobulina nacionalinės žaliųjų pastatų tarybos. Lietuvoje tuo užsiima Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, atsakinga ne tik už LPTVS palaikymą, bet ir statybos proceso dalyvių kvalifikacijos kėlimą, tvarių praktikų ir pavyzdžių viešinimą, palankios teisinės aplinkos kūrimą.

Populiariausios tarptautinės ir nacionalinės vertinimo sistemos dažniausiai atsižvelgia į 3  pastatų poveikio aspektus – aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį. Atsinaujinančių išteklių, vietinių bei perdirbtų medžiagų naudojimas gali sumažinti arba netgi visiškai panaikinti neigiamą poveikį aplinkai statant ir eksploatuojant pastatą. Žalieji pastatai teikia taip pat ir finansinę naudą. Ji apima ne tik kokybiškų, ilgaamžių, sveikatai minimalų poveikį darančių medžiagų ir gaminių, dažniausiai turinčių Aplinkosaugines produkto deklaracijas, panaudojimą, bet ir mažesnius mokesčius už komunalines paslaugas (pvz.: efektyviau panaudojant energiją ir vandenį) nuomininkams arba savininkams.

Dauguma tvarumo vertinimo sistemų didelį dėmesį skiria ne tik pačiam pastatui, bet ir naujai statomo objekto sklypo tvariam pasirinkimui, greta esančiai socialinei infrastruktūrai ir supančiai gamtinei aplinkai (pvz.: pėsčiomis pasiekiamiems parkams, skverams, vandens telkiniams). Dažnu atveju vystant naują projektą, yra stengiamasi išlaikyti charakteringą sklypo reljefą, apsaugoti vietinę florą ir fauną statybų metu naudojant kuo mažiau žalio (natūralaus ar dirbtinai apželdinto), anksčiau statybų nepaveikto ploto bei išlaikant minimalų atstumą iki natūralių gamtos elementų – brandžių miškų, pelkių ir pan. Statybų metu taip pat siekiama padidinti ne tik naujo statinio, bet ir teritorijos ekologinę vertę bei bioįvairovę. Tuo tikslu yra siekiama išsaugoti brandžius medžius, vandens telkinius, įrengti vandeniui laidžias dangas, plėsti vietinės kilmės rūšių augalais apželdintos teritorijos plotą (tam panaudojant ir pastato stogą bei sienas), o tokių želdinių priežiūrai nenaudoti pesticidų, sintetinių trąšų ar geriamojo vandens. Kai kuriais atvejais įrengiami konkrečioje teritorijoje aptinkamų paukščių inkilai, lesyklos, šikšnosparnių inkilai, vabzdžių „viešbučiai“, bičių aviliai, paukščių atsitrenkimo į pastatų stiklus prevencinės priemones. Apželdintas teritorijas yra skatinama integruoti į miesto teritoriją bei pritaikyti viešam naudojimui, įrengiant poilsio, sporto, žaidimų zonas.

3. Kaip pasirinkti pastatų tvarumo vertinimo sistemą ir jos lygį? Nuo ko pradėti?  Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Pastatų vertinimas susideda iš kelių etapų. Daugumoje sistemų pirmiausia reikia pasirinkti kas bus vertinama. Tai gali būti pastato projektas, jau pastatytas pastatas (pastatų kompleksas) arba visa proceso apimtis – nuo koncepcijos parengimo, projektavimo iki pastato pridavimo eksploatacijai ar net pati eksploatacija. Vertinant statinio projektą, jo įvertinimas galioja tol, kol vyksta pastato statyba. Tačiau vertinti pateiktas projektas turi būti visiškai baigtas. Pateikti statinio projektą ir/arba statinį jo tvarumui vertinti gali jo savininkas, teisėtas pastato valdytojas arba naudotojas, projektuotojas, projekto valdytojas, turintis tam tikra tvarka išduotą savininko įgaliojimą.Sertifikuojami objektai pagal gyvavimo stadiją gali būti naujai projektuojami ir statomi, renovuojami ar rekonstruojami pastatai bei jau pastatyti ir eksploatuojami pastatai. Priklausomai nuo pasirinktos sistemos, pagal paskirtį gali būti vertinami administracinės, gyvenamosios, komercinės, gamybinės ir logistikos paskirties, sveikatos, ugdymo ir švietimo, laikinio apgyvendinimo ir kitos paskirties pastatai.

Pastato savininkas vertintojui vertinimo pradžioje pateikia visą turimą informaciją apie pastato projektą ir/arba pastatą. Paprastai tai yra pagrindiniai statinio rodikliai, projektiniai sprendiniai, skaičiavimai, kita pagrindžiamoji medžiaga. Jau preliminaraus įvertinimo metu galima nustatyti, kokio įvertinimo lygio galima siekti vertinamame objekte. Kai kuriose sistemose norint gauti bent mažiausią tvarumo įvertinimą, bent keli įvairių kategorijų kriterijai yra privalomi, o likusieji – pasirenkami atsižvelgiant į objekto vietovę, naudojimo paskirtį (gyvenamoji ar negyvenamoji), aplink esančią infrastruktūrą (pvz.: viešasis transportas), ekonominius tikslus (pvz.: energetinis efektyvumas), medžiagas (pvz.: ekologiškos, perdirbtos, be kenksmingų priedų).

Vertintojas nuolat dirba su architektų, projektuotojų, rangovų, tiekėjų atstovais rinkdamas įrodymus, vertindamas siūlomus projekto pakeitimus, kartu ieškodamas optimaliausio sprendimo. Vertinimo metu vertintojas, iš anksto susitaręs su savininku,  apsilanko objekte ir atlieka reikalingų pastato elementų, įrenginių, patalpų ir kt. foto fiksaciją. Įvertinus savininko pateiktus projekto dokumentus (įrodymus), projektui suteikiamas atitinkamos sistemos įvertinimas balais ar procentine išraiška, kurie parodo bendrą lygį – pvz. Įvertintas; Geras; Labai geras; Puikus arba Išskirtinis. Pareiškėjui išduodama nustatytą laikotarpį galiojantis sertifikatas, kuriame ne tik nurodomas suminis vertinto projekto tvarumo įvertis, nustatytas tvarumo lygis, bet ir vertinimo kategorijos ir jų įverčiai. Informaciją apie galutinius projekto ar pastato įvertinimo rezultatus skelbiama viešai, ji gali būti naudojama rinkodaros ir pardavimų kampanijose, siekiant palankesnio finansavimo ar pristatant įmonės socialinės atsakomybės įsipareigojimų įgyvendinimą darbuotojams, visuomenei, partneriams.

4. Kaip vertinate tai, kad nuo 2025 m. norint žaliai pirkti pastatų projektavimo paslaugas ir jų statybos darbus, turės būti užtikrinamas pastatų tvarumo lygis pagal užsakovo pasirinktą pastatų tvarumo vertinimo sistemą?

(Įsakymo D1-508 45 str. 1 d. 2 p. numatytas išplėstinis aplinkos apsaugos kriterijus pastatų projektavimo paslaugoms ir jų statybos darbams nuo 2025 m. tampa minimaliu, t.y. privalomuoju: “statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji pastatai, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakyme Nr. D1-754 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ patvirtinimo“ nustatyti privalomi minimalūs energinio naudingumo reikalavimai, turi būti projektuojami ir statomi taip, kad projektavimo, statybos ir naudojimo etapuose būtų užtikrinta atitiktis statytojo (užsakovo) pasirinktam pastato tvarumo lygiui pagal statytojo (užsakovo) pasirinktą pastatų tvarumo vertinimo sistemą(-as)”.

Taikydami tvarumo kriterijus pagal pasirinktą sertifikavimo schemą naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams, viešojo sektoriaus pirkėjai paprastai perka ne tik biuro įrangą, patalpų valymo priemones ar paslaugas, transporto priemones ar kitas prekes, bet ir pastatų projektavimo paslaugas bei statybos darbus. Tam, kad būtų atliktas projektavimo paslaugų ar statybos darbų žaliasis pirkimas, į pirkimo dokumentus turi būti įrašyti konkretūs žaliųjų pastatų kokybės vertinimo kriterijai ir siekiamas tvarumo lygis, kurie gali būti apibūdinantys pirkimo objektą techninėse specifikacijose, nustatantys minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ar kvalifikacinės atrankos kriterijus, tiekėjų pateiktų pasiūlymų vertinimo kriterijus (kai renkamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį arba produkto gyvavimo ciklo sąnaudų metodą), pirkimo sutarties sąlygas. Pastatų poveikį aplinkai galima sumažinti ir taikant pažangius energiją taupančių pastatų konstrukcinius sprendimus, perdirbant ir pakartotinai naudojant statybines medžiagas ir produktus, ir taip mažinti atliekų kiekį. Įrodyta, kad žmonių, dirbančių sveikatai palankiame pastate, kurio patalpų oro kokybė gera ir kuriame esama užtektinai dienos šviesos, darbo našumas didesnis, rečiau neatvykstama į darbą dėl ligos.

5. Kas gali įvertinti (sertifikuoti) ar pastatas atitinka pastatų tvarumo vertinimo sistemos konkretų lygį?

Preliminariai įvertinti ar projektas arba pastatas atitinka pastatų tvarumo vertinimo sistemos konkretų lygį gali ir architektas, projektuotojas ar tvarumo konsultantas, susipažinęs su konkrečios vertinimo sistemos reikalavimais, tačiau sertifikuoti pastatą gali tik atestuotas nepriklausomas vertintojas. Didžiosios dalies vertinimo sistemų vertintojai privalo baigti specialius mokymus, išlaikyti kvalifikacinį egzaminą ir nuolat tobulinti savo žinias, kadangi vertinimo sistemos nuolat evoliucionuoja.

6. Jūsų vertinimu, kokia dalis projektuotojų, statytojų šiuo metu yra pasirengę projektuoti/statyti statinius taip, kad būtų užtikrinama atitiktis pastatų tvarumo vertinimo sistemoms (tam tikriems jų lygiams)?

Lietuvoje nuosekliai daugėja sertifikuotų objektų ir, atitinkamai, kvalifikuotų komandų, galinčių projektuoti ir statyti pastatus remiantis įvairiomis tvarumo vertinimo sistemomis ir jų standartais. Projektuotojai gali lengvai susipažinti su įvairių pastatų sertifikavimo sistemų reikalavimais (jie publikuojami įvairiuose interneto svetainėse, nuolat rengiami mokymai) ar pasitelkti į pagalbą kvalifikuotus tvarumo specialistus rengiant ir įgyvendinant žaliųjų pastatų projektus. Nuosekliai įgyvendinus bent vieną tvarų projektą ir dalyvavus sertifikuojant pastatą, įgūdžiai lengvai pritaikomi ir kituose projektuose, nes daugumos vertinimo sistemų metodikos panašios – skiriasi kriterijai, pateikiami įrodymai ir jų apimtis.

Lietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su partneriais nuolat organizuoja Tvariųjų pastatų nuolatinio profesinio augimo (kvalifikacijos kėlimo) programos mokymus, skirtus architektų (statybos techninės veiklos pagrindinių sričių ir teritorijų planavimo vadovų), projektuotojų ir kitų tvarios statybos proceso dalyvių kvalifikacijos tobulinimui. Programa yra suderinta su LR Aplinkos ministerija ir Lietuvos architektų rūmais bei paremta Lietuvoje galiojančiais reglamentais, tarpdiscipliniškumu, gerosiomis tarptautinėmis tvaraus nekilnojamo turto vystymo praktikomis, galiojančiais pastatų ir teritorijų tvarumo vertinimo standartais ir sertifikavimo sistemų reikalavimais, naujausių technologijų, sprendimų ir įrankių analize bei praktiniu pritaikymu.

• Temos: Aplinkos ministerija, Pastatų tvarumas