Top Baneris

Paskaitų ciklas „Utopija ir eksperimentas architektūroje-3“

2020 lapkričio 6 d.
AKVA trecia paskaita paskaita vizualas
Dizaino autorė Austė Parulytė (@Byauste).
Pasidalykite straipsniu

Architektūros kokybės vystymo asociacija nuotolinių paskaitų ciklo „Utopija ir eksperimentas architektūroje“ rėmuose pristato vieną iš garsiausią architektūros eksperimentatorių François Roche ir jo dar 1993 m. įsteigtą New-Territories („Naujosios teritorijos“). Savo su kolegomis vystomą studiją jie įvardija kaip skaitmeninio nepaklusnumo laboratoriją ar polimorfinę architektūros organizaciją, kuriai vadovauja „translytis avataras“. Pats F. Roche save vadina šios įstaigos deleguotu ją atstovauti sekretoriumi. Nuo jaunystės jis ištikimas nuostatai, kad architektui nedera rodyti savo veido – už jį turi kalbėti jo kūriniai.

Pagrindinis New Territories tikslas, anot F. Roche, išsiaiškinti tikrąsias ir (arba) išgalvotas, geografines situacijas ir pasakojimo struktūras, kurias kūrėjai gali transformuoti, pasitelkiant technologijas, robotų ir žmogaus prigimtį – fiziologinę ir psichologinę. Tai, apie ką kalba šie kūrėjai, regisi nerealizuojamomis fantazijomis, tačiau jų darbuose įgauna gana konkrečias formas. Jie mano, kad architektūrinė tapatybė kyla iš netikrumo principo, apibrėžto laikinais procesais ir formomis, kai animizmas, vitalizmas ir mechanizmas tampa dinaminių mutacijų vektoriais. Jie kritiškai įtraukia šiuolaikines technologijas į eksperimentus, alchemiškai maišydami Erosą ir Tanatą, kurdami sąmoningai dviprasmiškus scenarijus, kurie sujungia tikroves, kurios pirma atrodė nenintegruojamos.

Jų kūrinių įsigijo San Francisko modernaus meno muziejus, Pompidu centras Paryžiuje (Prancūzija), Kanados architektūros centras Monrealyje, Modernaus meno muziejus Orleane (Prancūzija), Liuksemburgo modernaus meno muziejus, Thyssen-Bornemisza modernaus meno fondas Vienoje (Austrija) ir kiti.

New Territories darbai (objektai ar procesai) eksponuoti virš 80 parodų įvairiuose žemynuose ir šalyse: Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Portugalijoje, JAV, Japonijoje ir t.t., ir pan. Bene labiausiai lietuviams žinomoje Venecijos architektūros bienalėje jie dalyvavo net 9 kartus – ar kaip Prancūzijos atstovai, ar bendradarbiaudami su kitais tarptautiniuose paviljonuose, ar prisidėdami prie kitų valstybių ekspozicijos kūrimo.  Publikuota ir 14 monografijų, tarp jų: „Bio(reboot)“ (2009), „A building that never dies“ (2009), „Heretical Machinism“ (2014), „Mythomanias“ (2015), „#digitaldisobediences“ (2018) ir kt.

Tarp François Roche’o veiklų yra ir dėstymas. Jis kaip kviestinis profesorius dėstė Bartletto mokykloje Londone (2000, Jungtinė Karalystė), Vienos technikos universitete (2001, Austrija), Paryžiaus Specialiojoje architektūros mokykloje (École Spéciale d’Architecture, 2005, Prancūzija), Kolumbijos universiteto Architektūros, planavimo ir paveldosaugos magistrantūros mokykloje (GSAPP, 2006- 2013, Niujorkas, JAV), vėliau ketverius metus dėstė RMIT universitete (buv. Karališkasis Melburno technologijos institutas ir Melburno technikos koledžas, Australija) ir kitose architektūros mokyklose.

Paskaitoje F. Roche kalbės apie eksperimentavimą architektūroje apokalipsės akivaizdoje – apie „Kitą dieną“.  Pasak jo, dabar pats laikas pasinaudoti galimybe atnaujinti mūsų „operacinę sistemą“: suteikti gyvybės sustabarėjusiai akademinei sistemai, kritiškai įvertinti „džiaugsmo biurokratus“ (Happycracysts), kelti klausimus dėl modernių „kosmoso ideologijų“ ir miesto „pornotopijos“ planavimo… panoptikiniuose aparatuose, dėl čia ir dabar 5G instrumentu ( GPS asmens duomenų sekimo) sustiprintos prievartos ir užmaskuotos institucinių diversijų strategijos (pvz., Venecijos bienalėje vėl ir vėl pasikartojančių naratyvų: ‘Kaipmesgyvensimekartu!“ / „Susitarimas!“/ „Žmonėssusitinkaarchitektūroje!” ir t.t., ir pan.). Tad paskaitoje F. Roche provokuos naujai pažvelgti į erdvės formavimo ideologijas, planavimą ir miestų formavimąsi, architektūros meną ir jos institucinį reguliavimą, įtraukiant platesnį politinį, ekonominį, ekologinį bei filosofinį kontekstą.

Paskaita vyks anglų k. be vertimo.

Užsiregistruoti galima čia.

Paskaitų ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba, o partneriai yra žurnalas „Statyba ir architektūra“ ir VDA Vilniaus fak. Architektūros katedra.


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video