Top Baneris

Painus kelių finansavimas

2013 liepos 18 d.
Pasidalykite straipsniu

Dėlioti valstybinės ir vietos reikšmės kelių priežiūros prioritetus bandant patenkinti bent pagrindinius jų finansavimo poreikius – nedėkinga užduotis. Lėšų stygius pastaraisiais metais jaučiamas abiejų rūšių kelių atnaujinimo ir tvarkybos biudžetuose. Pirmenybė teikiama didžiausius automobilių srautus ir apkrovas patiriantiems valstybinės reikšmės keliams, bet vietos reikšmės kelių valdytojai įspėja – juo mažiau šiems keliams išleidžiame šiandien, tuo daugiau išleisime rytoj.

Šeimininkauti stokojant lėšų nelengva

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) prie Susisiekimo ministerijos Vietinių kelių skyriaus specialistai atkreipia dėmesį, kad kelių ir gatvių būklė skirtingose šalies savivaldybėse priklauso ne tik nuo skiriamų lėšų, bet ir nuo savininkų požiūrio: jeigu keliai ir gatvės nuolat prižiūrimi visais metų periodais, be to, šiam tikslui suplanuojamos lėšos ir savivaldybės biudžete – jos yra vietos reikšmės kelių savininkės, – tai ir kelių būklė būna patenkinama.

Valstybinės reikšmės kelių Lietuvoje šiuo metu yra 21 624,658 kilometro, vietos reikšmės automobilių kelių, Lietuvos statistikos departamento naujausiais, 2011 metų, duomenimis – 61 653 kilometrai. Taigi iš viso šalyje yra 83 277,658 kilometro automobilių kelių, 74 proc. jų – vietos reikšmės. Dauguma – neasfaltuoti: vietos reikšmės kelių su žvyro danga yra 40 002 kilometrai, arba apie 65 proc., vietos reikšmės grunto kelių ilgis – 10 589 kilometrai, arba apie 17 proc.

LAKD Vietinių kelių skyriaus duomenys liudija, kad savivaldybių, kurios geba tvarkytis su gerokai dėl krizės sumažintais biudžetais, nėra mažai. Yra miestų, kuriuose vietos reikšmės kelių (gatvių) su patobulinta danga būklė pastaraisiais metais iš esmės neblogėja – tai Vilnius, Klaipėda, Alytus, Elektrėnai (Elektrėnų savivaldybė), Jonava (Jonavos rajono savivaldybė), Kėdainiai (Kėdainių rajono savivaldybė), Raseiniai (Raseinių rajono savivaldybė). Tarp geriau savo rajonuose besitvarkančių savivaldybių LAKD specialistai minėjo Joniškio, Šiaulių, Alytaus rajonų, Druskininkų savivaldybes. Bet yra ir blogų pavyzdžių: Kauno miesto, Akmenės rajono, Pakruojo rajono, Kazlų Rūdos, Kalvarijos savivaldybės.

Per maža paklodė neišgelbės

Nuo 2005 metų vietos keliams (gatvėms) skiriama 20 proc. Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Be to, vietos keliams ir gatvėms įprastai skiriamas beveik visas programos lėšų rezervas valstybės reikmėms, susijusioms su keliais. Tarkime, šiemet vietos reikšmės keliams (gatvėms) skirta 4,6 iš 5 proc. programos rezervo lėšų. 2013 metais tiesiogiai vietos reikšmės keliams (gatvėms) finansuoti iš viso skirta 24,6 proc. programos lėšų. Tačiau šis procentas neatspindi realiai vietos reikšmės keliams finansuoti skirtų lėšų, nes, Kelių direkcijai vykdant įvairias programas, projektus, darbus, faktiškai savivaldybių reikmėms skiriama dar daugiau programos lėšų.

Pavyzdžiui, iš valstybinės reikšmės keliams skiriamų programos lėšų dalies kompensuojamos AB „Smiltynės perkėla“ sąnaudos nemokamai keliant gyventojus į Kuršių neriją; finansuojamas neatlygintinas perkėlimas užlietu krašto kelio Šilutė–Rusnė ruožu; vykdomos šviečiamosios saugaus eismo programos (televizijos ir radijo klipai saugaus eismo tema, platinami atšvaitai ir kt.); rengiami teisės aktai ir norminiai dokumentai; atliekami tiriamieji mokslo darbai; finansuojamas vietos reikšmės keliams skiriamų programos lėšų administravimas, atliekamų darbų kontrolė ir kt. Bent dalis išvardytų sąnaudų skiriama savivaldybių reikmėms patenkinti, tad iš viso tiesiogiai ir netiesiogiai joms tenka ne 20, o apie 37 proc. programos lėšų.

Svarbiausia yra tai, kalbėjo LAKD direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis, kad per trumpos paklodės tampymas pirmyn atgal neduos naudos nei valstybinės, nei vietos reikšmės keliams: „Reikėtų galvoti apie tai, kur gauti didesnę paklodę – kaip padidinti KPPP biudžetą, o ne apie tai, kaip sumažinti finansavimą valstybinės reikšmės keliams, kuriais rajonų gyventojai irgi važinėja. Valstybinės reikšmės keliams KPPP lėšos yra vienintelis finansavimo šaltinis, o savivaldybės dar turėtų lėšų skirti vietos keliams ir iš savo biudžeto.“

Šaltinių daug, lėšų – per mažai

KPPP turi daug finansavimo šaltinių. Tai atskaitymai nuo pajamų; dalis akcizo pajamų (55 proc.), gautų už realizuotą benziną ir dyzelinius degalus bei energetinius produktus, kurie pagaminti iš biologinės kilmės medžiagų ar su jų priedais ir skirti naudoti kaip variklių degalai; dalis akcizo pajamų (55 proc.), gautų už realizuotas suskystintas dujas, skirtas automobiliams; mokestis už šalyje įregistruotas krovinines transporto priemones; Lietuvoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokestis; mokestis už važiavimą keliais Lietuvoje ir užsienio šalyse, tarp jų ir ES valstybėse narėse įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, arba kai viršijama leidžiama


Pasidalykite straipsniu
    Komentarai

    Rekomenduojami video