NT plėtotojai – už darnią kaimynystę

2016 rugsėjo 18 d.
„Santariškių namai“<br>(„Eikos“ nuotr.)
„Santariškių namai“
(„Eikos“ nuotr.)

Nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ atliktų tyrimų duomenimis, renkantis būstą, be tokių kriterijų kaip kaina, statybos darbų kokybė ar buto suplanavimas, į svarbiausiųjų dešimtuką patenka ir projekto socialinė aplinka bei kaimynai. Pirkdami butą pirkėjai įgyja ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir aplinką, kurioje gyvens, kaimynus, su kuriais kasdien sveikinsis susitikę namo laiptinėje ar prireikus galės paprašyti pagalbos.

Susiformavusi bendruomenė ir tradicijos gyvenvietėje, kurias drauge puoselėja kaimynai, kuria projekto patrauklumą ne tik esamiems gyventojams, bet ir potencialiems būsto pirkėjams. Gyvenimas draugiškoje, pažįstamoje aplinkoje yra malonus, kelia saugumo jausmą. „Įprastai tam tikrą nekilnojamojo turto projektą renkasi žmonės, kurie yra panašūs vieni į kitus pagal kai kuriuos asmeninius bruožus, šeiminę padėtį ar pomėgius. Šis natūralus procesas panašus į darbovietės pasirinkimą, kai įmonė, visuomenėje kurdama tam tikrą įvaizdį, pritraukia panašius žmones, kuriems tas įvaizdis ir vertybės atrodo artimos ir priimtinos“, – teigia „Eikos“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.

Taigi, vienas iš NT valdytojų uždavinių plėtojamuose projektuose yra sukurti palankias sąlygas bendruomenės formavimuisi. Išskirtinis dėmesys skiriamas gyventojų susibūrimo vietų ir bendrų erdvių įrengimui, kuriose kaimynai galėtų susipažinti, bendrauti ir kartu leisti laiką. „Naujos statybos daugiabučių kiemuose stengiamės išskirti pagrindines zonas skirtingų pomėgių ir poreikių gyventojams: pavyzdžiui, žaliosios ir vaikų žaidimo zonos – saugiam vaikų žaidimui ir jų tėvelių bendravimui. Taip pat kuriamos aktyvaus poilsio zonos, lauko treniruokliai, krepšinio ir tinklinio aikštelės, stalo tenisas – ne tik fiziniam gyventojų aktyvumui, bet ir santykiams su kaimynais palaikyti. Kiekvienas projektas turi šiek tiek skirtingas zonas, kas suteikia unikalumo“, – sako „Eikos“ atstovas.

Bendruomenės formavimą skatina ir įvairūs organizuojami renginiai, kurių dalis ilgainiui tampa tradicija, jungiančia gyventojus. Sparčiai populiarėja kaimynų ar pyragų diena, kuomet namo gyventojai susirenka kiemelyje, vaišina vienas kitą naminiais kepiniais, keičiasi kolekcionuojamomis monetomis, vaikų žaislais ir drabužiais ar perskaitytomis knygomis. Esant galimybei, gali būti organizuojami krepšinio ar stalo teniso turnyrai, stipriausio kaimyno turnyrai ir pan.

Pasak M. Žibūdos, „Eika“ taip pat organizuoja nemokamus renginius, stengiasi sudominti ir įtraukti gyventojus į bendras veiklas. Pavyzdžiui, „Santariškių namų“ šeimos kasmet aktyviai susirenka į kalėdinės eglutės įžiebimo šventę šalia namų. „Ilgus metus kauptą gerąją patirtį planuojame perkelti į mažaaukštę gyvenvietę „Bajorų alėjos“ – gyvenvietės bus panašios, tad tikime, jog ir besiformuojanti nauja bendruomenė taip pat aktyviai įsitrauks į tradicijų kūrimą“, – pasakoja „Eika“ atstovas M. Žibūda.

Kartu su kiemo zonų akcentavimu ir renginių organizavimu populiarėja rašytinių bendruomenės taisyklių kūrimas. „Santariškių namų“ projekte šiemet atidengtos bendruomenės taisyklės – „etiketas“, kurio turėtų laikytis kiekvienas gyventojas. Neformalios ir šmaikščios taisyklės, tokios kaip „garsiai klausyk tik kaimyno mėgstamos muzikos“ arba „nepamiršk kasdien pasisveikinti ir nusišypsoti kaimynui“, ne tik kelia šypseną, bet ir parodo, kokios vertybės jungia gyventojus, skatina pagarbą vienas kitam.

„Eikos“ inf.

Komentarai